Zymiausi Lietuvos geografai ir keliautojai

Referatas
 5
Microsoft Word 57 KB
5 puslapiai

Lietuvos žymiausi keliautojai ir geografai

Lietuvos keliautojai didelių atradimų nepadarė, bet gerokai papildė geografijos mokslo žinias. Šiek tiek daugiau yra žinoma apie keliautojus ir tyrinėtojus K.Radvilą, J. Čerskį, K. Pakštą, M. Šalčių, K. Arį. Kiek mažiau esame girdėję apie I. Domeiką, I. Chodzką, E. Šileiką, B. Grombčevskį, I. Vaitkevičių – senojo Vilniaus universiteto auklėtinius bei O. Truchaną. Šių keliautojų darbai garsino Lietuvą.

Kristupas Radvila (1549 – 1616)

Seniausiųjų laikų keliautojas buvo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jis gimė 1549 m. rugpjūčio 2 d. Vilniuje. 1563 – 1567 m. studijavo V. Europos universitetuose.
Laikydamasis to meto tradicijų K. Radvila nutarė aplankyti Šventąją Žemę. Jis norėjo ne tik aplankyti šventąsias vietas, bet ir pamatyti tų kraštų žmones, sužinoti apie jų papročius, gyvenimo būdą, architektūrą.
1582 m. jis išvyko iš Nesvyžiaus. Gardine gavo karaliaus Stepono Batoro pritarimą kelionei ir gruodžio pabaigoje jau buvo Venecijoje. 1583 m. apsilankė Palestinoje. Jis išplaukė iš Venecijos, pakeliui dar buvo sustojęs Kretos saloje. Po to apsilankė Tripolyje, Damaske, dar po poros savaičių nuvyko į Egiptą. Visus patirtus įspūdžius vėliau aprašė savo knygoje „Kelionė į Jeruzalę“.

Kazys Pakštas (1893 – 1960)

Gimė Alinaukoje, Gudeikių parapijoje, Užpalių valsčiuje, Utenos rajone. 1912 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, bet nebaigęs pradėjo dirbti Birštono vaistinėje. 1914 m. išvyko į JAV tęsti studijų. 1918 m. baigė mokslus Niujorko universiteto sociologijos fakultete, o 1923 m. Šveicarijoje mokėsi gamtos mokslų fakultete. Čia apgynė disertacinį darbą apie Lietuvos klimatą ir gavo daktaro laipsnį.
K. Pakštas aplankė daugelį pasaulio kraštų. 1925 m. keliavo po JAV vakarinę dalį. Ši kelion4 automobiliu truko tris mėnesius. 1927 m. keliavo po Braziliją, o 1930 – 1931 m. – aplink Afriką. Po šios kelionės parašė knygą. 1933 m. keliavo po Sovietų Sąjungą. 1932 m. Estijoje tyrė geografinę Baltijos pajūrio aplinką, aplankė Švediją. Automobiliu keliavo aplink V. Europą. Anot profesoriaus J. Ereto, K. Pakštas neaplankė tik Australijos ir Antarktidos. Mažesnių kelionių buvo bent keliolika, o didžiųjų – trys: pirmoji – per Š. Ameriką, Kordiljeras į Meksiką, antroji – į Braziliją, trečioji – aplink Afriką. Keliaudamas apibūdindavo kiekvieną šalį. Ypač daug dėmesio skyrė Afrikai.
Labiausiai ištyrė Angolą, aprašė jos klimatą, gamtą, gyventojus, jų buitį, papročius. Keliaudamas po Zambezės upės baseiną matė milžiniškus Viktorijos krioklius,...