Zmonija privalo duoti vaikui visa ką ji turi geriausio iš jungtinių tautų vaiko teisių deklaracijos

Referatas
 5
Microsoft Word 52 KB
4 puslapiai

1924 metų vaiko teisių deklaracija.. 1924 metų vaiko teisių deklaracija..

“Žmonija privalo duoti vaikui visa. ką ji turi geriausio” (iš Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracijos)

Daugelio pasaulio šalių istorinė patirtis rodo, kad vaikai dažnai buvo labai diskriminuojama socialinė grupė. Kai kuriose mažai išsivysčiusiose šalyse iki šiol naudojamasi pigiu vaikų darbu, jie patiria prievartą šeimose, negarantuojamos socialinės vaikų teisės. Didelė problema yra vaikų prostitucija. Būdami nesavarankiški ir visiškai priklausomi nuo tėvų, globėjų ir valstybės, vaikai apskritai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis
Susiklosčius sunkiai finansinei ir ekonominei padėčiai šalyje automatiškai sumažėjo vaikų saugumas. Vis daugiau vaikų netenka tėvų globos, yra socialiai ir pedagogiškai apleidžiami. Vaikų nesaugumą lemia didėjantis visuomenės dorovinis nuosmukis, plintantis alkoholizmas, narkomanija, skurdas, ypač blogėjanti kriminogeninė padėtis. Veikiant šiems faktoriams, sparčiai daugėja vadinamųjų asocialių šeimų. Apie tokiose šeimose gyvenančių vaikų normalias gyvenimo ir vystymosi sąlygas kalbėti beprasmiška. Čia vaikus lydi skurdas, nepriteklius, alkis, todėl laiminga vaikystė jiems atrodo tolima ir nepasiekiama svajonė.Tokių šeimų tėvai, gaudami ir taip mažas pajamas, dažniausiai jas išleidžia savo poreikiams patenkinti, taip versdami kentėti vaikus. O kartais (ir neretai) vaikai šiose šeimose tampa tėvų pragyvenimo šaltiniu.
Užtikrinti vaiko teises-valstybės pareiga
Ypatingos vaiko apsaugos būtinumas tarptautiniu mastu buvo numatytas jau 1924 m. Jungtinių Tautų Ženevos vaiko teisių deklaracijoje, 1959 m. lapkričio 20 d. Generalinės Asamblėjos priimtoje Vaiko teisių deklaracijoje ir pripažintas 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 1966 m. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (23 ir 24 straipsniuose), Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, specializuotų įstaigų ir tarptautinių organizacijų, kurios rūpinasi vaikų gerove, įstatuose, atitinkamuose dokumentuose. Tačiau Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (toliau-Konvencija) pirmą kartą išsamiai apibrėžė vaiko teises bei įpareigojo valstybes jas gerbti ir garantuoti. Vaiko teisių deklaracija nurodė tik principus, kuriais vadovaujantis turi būti numatytos pripažįstamų vaiko teisių gynimo priemonės, o Konvencijos 2 straipsnyje teigiama: “Valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės,...