Zmogus citatos

Konspektas
 5
Microsoft Word 52 KB
5 puslapiai

107. Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. — [A.Einšteinas]
106. Žmonių prigimtis vienoda, skiriasi tik jų įpročiai. — [Konfucijus]
105. Žmogus nėra laisvas, jeigu nesugeba valdyti savo sielos ir nevadovauja savo charakteriui. — [T.Crombie]
104. Žmogus be savitvardos, kaip statinė be lankų, subyra į atskiras dalis. — [H.W.Beecheris]
103. Žmogus gali patirti ne vieną nesėkmę, tačiau jis netaps nevykėliu tol, kol nepradės kaltinti kitų. — [T.Engstromas]
102. Yra du išmintingų žmonių tipai, tiesa? Vieni iš pat pradžių eina teisingu keliu, nes gerai apgalvoja nesėkmes bei klaidas ir toliau išvengia jų, o kiti supranta, kodėl ten atsidūrė. Ir tie, ir anie prieina prie tų pačių išvadų, bet jų požiūriai visiškai skirtingi. — [M.Allingham]
101. Žmogus, kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo priešų gretas ir pakėlusiam prieš save savo pateis ginklą. Jis lemia savo pralaimėjimą, nes pirmasis patiki juo. — [A.Diuma]
100. Kada žmogus pasiekia gyvenimo tašką, kai yra patenkintas viskuo ir sako, kad nenori nieko išmokti, keisti ar netgi būti, tai reiškia, kad atėjo laikas jį užbalzamuoti ir paversti mumija. — [H.W.Beecheris]
99. Žmogus nusipelno žmogaus vardo, nes jis pats pasirenka, kaip jam elgtis savo lemties rėmuose. Jis gali apgalvoti savo veiksmus, pats nuspręsti ir pasirinkti geriausią iš kelių alternatyvų. Žmogus nuo gyvulio skiriasi tuo, kad gali laisvai apsispręsti daryti bloga ar gera, gali pasirinkti žingsniuoti plačiu grožio keliu ar šlitiniuoti apleistu išsigimimo šunkeliu. — [M.L.Kingas jaunesnysis]
98. Iš pradžių žmonės nenori tikėti tuo, kad kažkas gali būti padaryta, po to jie tiki tuo, jog tai gali būti atlikta, o kai tai būna padaryta, visi stebisi, kodėl to niekas nepadarė anksčiau. — [F.H.Burnett]
97. Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. — [A.Einšteinas]
96. Žmogus – tai niekingai mažas dydis, kol jis dirba savaime arba pats sau, tačiau kai jis skelbia meilės ir teisingumo įstatymus, jis tampa panašus į Dievą. — [R.V.Emersonas]
95. Žmones jaudina ne tai, kas vyksta, o jų nuomonė apie tai, kas vyksta. — [Epiktetas]
94. Žmogus nėra laisvas, jeigu nesugeba valdyti...