Zmogus budistinėje sampratoje

Referatas
 5
Microsoft Word 76 KB
8 puslapiai

Turinys

Įvadas 2p.
I. Žmogus budistinėje sampratoje 3p.
II. Kančia, kaltė ir atsakomybė 4p.
III. Gyvenimo ir praktikavimo esmė bei prasmė 8p.
Išvados 11p.
Literatūros sąrašas 13p.

Įvadas

Kas yra žmogus, kokia jo prigimtis ir esmė? Iš kur jis atsirado? Kokia jo gyvenimo prasmė? Šie kritiniai klausimai jaudina nemažą dalį žmonių, neišsprendžiamos egzistencinės problemos tampa jų mąstymo ašimi ir kartu – jų tragedija. Tuomet, kai individas neberanda kuo pasiremti savo vidiniame pasaulyje, apniktas karštligiško troškimo surasti gyvenimo prasmę, kamuojamas neurotiškų baimių, tvirtesnio pagrindo po kojomis jis ima ieškoti išoriniame – mokslo, meno ar, labai dažnai – religijų pasaulyje. Religija tampa tuo pagrindu, kurio trūksta silpnam, suglumintam, kenčiančiam. Ji pateikia atsakymus į egzistencinius klausimus, nurodo kelią ir duoda “žemėlapius”, padėsiančius juo eiti. Tokia religijos samprata artimiausia mums, vakariečiams. Vakarų pasaulyje dominuoja krikščionybė – religija, kuriai tinka aukščiau išvardintos charakteristikos, tačiau į šį pasaulį ateina naujos, religijomis įvardinamos, tačiau visai kitokios filosofinės sistemos, kurios ne tik pateikia kitus atsakymus į egzistencinius klausimus, bet kai kur ir visiškai atsisako juos pateikti.
Šiame rašto darbe bus stengiamasi atskleisti Vakaruose jau žinomo ir gana plačiai praktikuojamo Tibeto budizmo pateikiamą žmogaus ir jo vietos gyvenime sampratą. Ši žmogaus tapatybės ir egzistencinės prasmės tema yra ypač aktuali jaunam, idealų ir polėkių dar kupinam individui, kuris ieško savo, o gal tik tariamai savo, kelių į pažinimą, supratimą ir visa persmelkiantį žinojimą. Savo ieškojimuose jis neišvengiamai susiduria su daugybe jau sukonstruotų ar išsirutuliojusių sistemų, kurias analizuodamas randa kažką priimtino, o kai ką – visiškai atmestino. Vakariečiui visiškai svetimos gyvenimo filosofijos pažinimas reikalauja kaip galima labiau atsiriboti nuo subjektyvių išankstinių nusistatymų. Tad suvokiant, jog socializacijos procesas, vykęs vakarietiškoje katalikiškoje aplinkoje, atima galimybę visiškai neutraliai ir objektyviai kalbėti apie šiai socialinei aplinkai svetimą budizmo pasaulį, šiame darbe jis sąmoningai priešpriešinamas katalikiškai sampratai, atskleidžiant tai, kaip šiose gyvenimo filosofijose yra traktuojamas žmogus, kaip jis jaučiasi šių sistemų sąlygojamuose pasauliuose.



I Žmogus budistinėje sampratoje.
Tibeto budizmas į Europą kaip rimtas mokymas, o ne egzotiška religija atkeliavo pakankamai neseniai, šio amžiaus antrojoje pusėje. Iki šiol dar nespėta sukurti...