Zemės nacionalizavimas pramonės nacionalizavimas kolūkinės santvarkos diegimas 1940m

Konspektas
 5
Microsoft Word 53 KB
5 puslapiai

Žemės nacionalizavimas

1940 m. vasarą okupuotoje Lietuvoje Sovietų Sąjunga pradėjo šalies ekonominio gyvenimo sovietizavimą. Sovietų Sąjungoje nebuvo privačios pramonės, gamybos priemonių, nekilnojamojo turto, žemės nuosavybės, tad jos privalėjo nelikti ir Lietuvoje. 1940 m. liepos 22 d. „Liaudies seimas“ priėmė Žemės nacionalizavimo deklaraciją. Ji paskelbė, kad visa žemė, jos gelmės, visi miškai ir naudmenys tampa valstybės nuosavybe, tai yra žemė negali būti nei perkama, nei parduodama. Lietuvos ūkininkai pasidarė žemės naudotojais, kaip buvo skelbiama, žemė perduota „amžinam valstiečių naudojimuisi“. Vienam valstiečiui buvo leista naudotis 30 ha, visa kita – buvo konfiskuojama. Žemė buvo nusavinta iš 24 tūkst.ūkininkų, paėmus 545 tūkst. ha viršnormį, iš įstaigų bei organizacijų – apie 60 tūkst. ha, iš kurios bažnyčioms ir vienuolynams priklausė atitinkamai 17 614 ir 1 511 ha. Kariniams aerodromams bei poligonams buvo nusavinta 19 810 ha žemės. Pasienio zonai paimta 800 metrų nuo sienos į krašto gilumą – žemė sudarė 24 290 ha. Viso buvo nusavinta 608 tūkst. ha žemės. 1941 m. kovo mėnesį sovietų valdžia nutarė nusavinti ir 30 ha paliktos žemės normą tų savininkų, kurie jos patys nedirbo. Žemės nacionalizavimas darė neigiamą poveikį socialiniams santykiams kaime – ūkininkai ir bežemiai bei mažažemiai, kuriems buvo duota žemės, buvo supriešinti. Pastarieji propagandos buvo įvardijami kaip naujos valdžios atrama kaime. Žemės ūkio produkcijos kiekis smuko. Nusavinant, daugiausia žemės neteko produktyviausiajai ūkių grupei priskiriami ūkiai, turėję 30–50 ha žemės. Nacionalizavus bei konfiskavus virš 30 ha turėtą žemę, buvo suardyta susiklosčiusi pasėlių struktūra, ūkininkams teko sumažinti gyvulių skaičių. 1941 m. buvo mažiau žemės ūkio produktų, mėsos, pieno, ženkliai sumažėjo techninių kultūrų, ypač linų, plotai. Nusavinant žemę, tuose ūkiuose buvo konfiskuojama atitinkama dalis arklių, karvių, traktorių, kuliamųjų, sėjamųjų ir kito žemės ūkio inventoriaus. Nusavinta žemė buvo išdalinta 27 tūkst. bežemių – vidutiniškai po 7,5 ha ir 42 tūkst. mažažemių, po 4 ha. Tokio dydžio ūkiai Lietuvos sąlygomis buvo per maži, kad jų gaminamų produktų užtektų ir valstiečio šeimai, ir liktų pristatymui. Taip buvo ruošiama dirva pagrįsti teorijai, kad smulkūs ūkiai nepasiteisino ir būtina kurti stambų „socialistinį“ žemės ūkį, tai yra kurti kolūkius. Net ir nusavinus viršnormį, ūkiai buvo apdėti nepakeliamais mokesčiais. 1941 m. mokesčių politika buvo tokia, kad Lietuvoje galėjo likti tik vargingieji valstiečiai. 1941 m., prasidėjus...