Zemaitė4

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 35 KB
2 puslapiai

Sunku būtų dabar įsivaizduoti XIX a. Pabaigoje, jei savo kūrybos nebūtų palikusi Julija Beniuevičiūtė-ymantienė, lietuvių literatūros klasikė emaitė, kurios kelias į literatūrą savitas ir sudėtingas, o jos vertė lietuvių kultūroje didiulė.emaitė ymi lietuvių prozininkė, realizmo srovės atstovė .Lietuvių literatūros istorijoje ji suvaidino novatoriką idėjinį ir meninį vaidmenį. Tikroji emaitės pavardė Julija Beniuevičiūtė-ymantienė. Ji gimė 1845m. birelio 4d. neturtingų emaitijos bajorų eimoje Bukantės dvarelyje (dabar Plungės rajonas). Tėvas, Antanas Beniuevičia, kuris labai didiavosi savo bajorika kilme, ir motina Juliana Scepuraitė pas grafą Plioterį itarnavo daugiau kaip deimt metų, tėvas ūkvediu, o motina - eimininke . Beniuevičiai laikėsi luomo tradicijų ir ju dvasia augino dukteris. Vaiku Beniuevičių eimoje buvo keturios mergaitės, berniuko nebuvo, tik Emilija Petronėlė, Julija ir Juozefa. Mergaitės augdamos i pat mao padėdavo motinai darbuotis paukčius ganė, lesino, didesnės uaugusios milo karves, sūrius darė. eimoje buvo kalbama lenkikai, ribojamasi nuo valstiečių. Tačiau Julija i maens bendravo su laininkų vaikais, nesigėdijo lietuvių kalbos. Mokyklos lankyti emaitei neteko. Rato mokyti būsimą raytoją pradėjo tėvas mokė skaityti ir rayti lenkikai, kalbėti lenkikai liepė, emaitikai draudė ir, pamatęs, kad mergaitė smalsi, mėgsta knygas, atidavė ją į ėmų dvarą pas savo monos brolio eimą netoli arėnų, kur ji kartu su savo turtingomis pusseserėmis trejus metus mokėsi privačiai. Nors ir praokdama pradinės ano meto mokyklos lygį, jos mokslų programa nebuvo labai plati ir ribojosi elementariomis istorijos , geografijos, lenkų literatūros iniomis, aritmetikos pradmenimis, paintim su prancūzu kalba. Bet gyvendama ėmose ir vėliau Julija savo inias pildė bei dvasinį akiratį plėtė savarankikai. Ji daug skaitydavo įvairių knygų, ypač lenkų raytojų...