Zemaitė tikr julija beniuševičiūtė-Zymantienė

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 34 KB
2 puslapiai


Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė)
*1845 VI 4 Bukantėje (Plungės r.), †1921 XII 7 Marijampolėje; prozininkė, dramaturgė.

Kilusi iš bežemių bajorų. Mokėsi namie, giminaičių dvare Šėmose. Nuo 1864 tarnavo Džiuginėnuose pas dvarininkus Gorskius aukle ir kambarine. Čia 1865 ištekėjo už Lauryno Žymanto, dvaro eigulio, buvusio baudžiauninko. Šeima nuomojo ir dirbo iš pusės svetimas žemes, apie 1886 atsidūrė Ušnėnuose, vyro brolio ūkyje, Povilo Višinskio tėvų kaimynystėje. Povilas, Šiaulių gimnazistas, jo parūpintoji Aušra, intensyvėjančios anticarinės nuotaikos nesunkiai perorientavo lenkiškai kalbančią ūkininkę į lietuvybę. Višinskio akinama, parašė pirmąjį savo kūrinį – apsakymą Piršlybos, kuris buvo išspausdintas Tikrajame Lietuvos ūkininkų kalendoriuje metams 1895. Jo rengėjai apsakymo pavadinimą pakeitė į Rudens vakaras, o autorei davė slp. Žemaitė. Literatūrinį kelią pradėjusią Žemaitę Višinskis globojo kaip kritikas, teoretikas, lektūros tiekėjas. Ušnėnuose gyveno ir kūrė iki 1900. Mirus vyrui, buvo ekonome V. Putvinskio dvaruose (Graužikų, Šilo Pavėžupio), nuo 1906 – Puziniškyje, Gabrielė Petkevičaitės-Bitės tėvo dvarelyje. 1912 pavasarį atsikėlė į Vilnių. Nuo 1914 gyveno Andriaus Bulotos namuose, įsijungė į jo vadovaujamo komiteto karo pabėgėliams šelpti veiklą. 1915 rugpjūtį su Bulotomis nuvyko į Petrogradą, o 1916 pradžioje su jais iškeliavo į JAV rinkti aukų nukentėjusiems nuo karo. Bulotoms 1917 grįžus į Rusiją, gyveno pas sūnų Antaną Čikagoje. Į Lietuvą parvyko 1921, vėl apsigyveno pas Marijampolėje įsikūrusius Bulotas.

Pirmuosiuose apsakymuose Žemaitė vaizdavo kaimo santuokas, įtikinėdama, kad geros tos, kai tuokiamasi iš meilės, blogos, kai nauda aptemdo protą. Apsakymų cikle Laimė nutekėjimo rodė pastarųjų pasekmes: tėvo išvarytos už nepatikusio, sunkiai...