Vokiečių nacionalizmas ir žydų genocido problema

Referatas
 5
Microsoft Word 78 KB
9 puslapiai

Zydu genocidu referatas. Zydu genocidu referatas. Zydu genocidas referatas. Bendruomenes problema referatas. Referatas genocidas europoje. žydu genocidas referatas. Zydu genocidas referatai. Zydu genocidas referatas.

Turinys

Įvadas 3p.
I. Antisemitizmo šaknys 4p.
II. Vokiečių nacionalizmas 5p.
III. Antisemitizmas nacionalsocializmo propagandoje 6p.
Išvados 12p.
Literatūros sąrašas 14p.

Įvadas

Šiame rašto darbe nagrinėjama viena skaudžiausių XXa. istorinių problemų – žydų genocidas. Po A.Hitlerio įsitvirtinimo valdžioje 1933m. iki II Pasaulinio karo pabaigos Europą apėmusi didžiausia istorijoje smurto prieš žydų tautą banga buvo inspiruota Vokietijoje įsigalėjusio nacionalsocialistų judėjimo. Pagrindinė šiame rašto darbe keliama problema – vokiečių nacionalizmo santykis su žydų genocidu. Koreliaciją tarp šių kintamųjų stengiamasi surasti, nagrinėjant vokiečių nacionalizmo ir nacionalsocializmo ideologijos sąsajas ir priešstatas, antisemitizmo kilmę bei šių ir kitų faktorių įtaką holokaustui.
Remiantis B.Anderson pateiktu nacijos apibrėžimu, nacija – tai įsivaizduojama politinė bendruomenė - ir įsivaizduojamai iš prigimties ribota bei suvereni. Ilgus amžius Europoje gyvavęs ir iki šių dienų visiškai neišnykęs antisemitizmas taip pat pasižymi įsivaizduojamumu. Taigi šiame darbe kalbama apie dviejų žmonijos sąmonės vaizdinių – nacionalizmo ir antisemitizmo – sandūrą bei iš to gimusį istorinį produktą – žydų genocidą.




I. Antisemitizmo šaknys.
Antisemitizmo reiškinys Europoje egzistavo nuo pat amžių pradžios. Net Romos imperijos laikais į žydus žiūrėta įtariai, nes jų griežtas monoteizmas be jokių išlygų smerkė imperatorių dievinimą ir tam skirtas apeigas. Atsiradus krikščionybei, judaizmą išpažįstanti žydų tauta tapo atstumtaisiais. Krikščionys žydus laikė surambėjusia tauta, atkakliai nepripažinusia Kristaus, kaip Mesijo. Remiantis evangelija, jiems buvo priskiriama ir dievažudystės kaltė. Judaizmas neretai buvo klasifikuojamas kaip antireligija, o jo išpažinėjai – demoniškų galių ir siekių turinčiais žmonėmis.
Dėl religinio savitumo, gyvenimo uždaromis bendruomenėmis Viduramžiais žydai tapo šiurpių įtarinėjimų ir prietaringos baimės objektu. Viduramžių visuomenėje plačiai tikėta, jog žydų religinės praktikos dalį sudarė ritualinės žmogžudystės bei demonų garbinimas. Dingus vaikui ar įvykus nusikaltimui, atsakomybė už tai būdavo priskiriama žydams. Ši tauta buvo laikoma ir stichinių nelaimių, maro epidemijų kaltininkais. Ištikus kokia negandai į juos nukrypdavo minios smurto banga.
Vokietijoje masinio antisemitizmo protrūkių pasitaikydavo per visus Viduramžius ir Naujųjų amžių pradžioje. Neretai juos paskatindavo bažnyčia, kartais net padėdama žydus atpažinti pagal priverstinai...