Vitaminai

Konspektas
 5
Microsoft Word 34 KB
2 puslapiai

Vitaminu konspektas. Vitaminu konspektas.

Vitaminai

Vitaminais (lot. Vita – gyvenimas ) buvo pavadintos maisto sudėtinės dalys, esančios jame mažiausiais kiekiais, bet labai reikalingos normaliam žmogaus ir gyvulių gyvenimui. Kai vitaminų chemine prigimtis dar buvo nežinoma, juos sąlygiškai žymėjo lotyniškomis raidėmis. Nors dabar vitaminų struktūra nustatyta, vietoj ilgų cheminių pavadinimų tebevartojamas įprastinis žymėjimas raidėmis.
Pastaruoju metu žinoma daugiau kaip 20 vitaminų. Išaiškinta jų cheminė sandara ir vaidmuo organizme. Pasirodė, jog daigelis vitaminų panaudojami fermentų sintezei.
Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje (vitaminas C, B grupės vitaminai, vitaminas PP ir kai kurie kiti) ir tirpius riebaluose (A,D ir K grupių vitaminai).
Vitaminai – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Yra įvairios sudėties, nedidelės, molinės masės. Organizmui jų reikia labai nedaug (paros norma nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų), tik vitamino C reikia daigiau keliasdešimt miligramų per para. Organizmas vitaminų beveik negamina (tik truputis vitamino K, kai kuriu B grupės vitaminu susidaro žarnyno floroje), beveik nekaupia, todėl vitaminų reikia nuolat gauti su maistu. Daugumos vitaminų yra kasdien valgomuose produktuose. Vitaminai organizme virsta ir kai kurie provitaminai (pvz.: kepenyse iš karotino, esančio morkose, šaltalankio vaisiuose susidaro vitaminas A). Riebaluose tirpstančius vitaminus organizmas įsisavina su riebalais. Kai kuriuose produktuose yra antivitaminų (pvz.: baltymas avidinas, esantis žaliame kiaušinyje, askorbinazė agurkuose), jie ardo vitaminus. Jei maiste vitaminų trūksta arba sutrinka jų įsisavinimas ir apykaita (pvz.: geriant vaistus, svaigalus), padidėja vitaminų poreikis (pvz.; nėščiajai, gimdyvei), gali atsirasti hipovitaminozė. Žiemą ir pavasarį dažnai organizmui stinga vitamino C. Kai...