Visuomenine geografija

Konspektas
 5
Microsoft Word 80 KB
9 puslapiai

1.Visuomeninė geografija – m-kslų sistema, nagrinėjanti visuomeninių objektų teritorinę sklaidą. Susideda iš gamtinių išteklių geogr. ir teorinės geogr.(per gamtos populiaciją išeiti į teorinius apmąstymus). Skirstoma į: ekonominę, politinę, socialinę, gyventojų ir t.t. geografiją. Geografija visą laiką susijusi su kokia nors teritorija. Teritoriškumas – svarbiausia savybė. Nagrinėjamos mikro ir makro teritorijos. Visuomeninės geogr. Žvilgsnis krenta į: 1.Tikslų vietovės pririšimą koordinačių sistemoje (geografinės padėties nustatymas). 2.Teritorijos rajonavimą (kopos, pakrantė, klestintys ir periferiniai rajonai). 3.Gamtos ir visuomenės tarpusavio santykių problematiką (karo, terorizmo, socialinės ir kt. problemos).Tiriamų reiškinių rezultatas yra tiesioginė laiko f-ja (labai sąlygoja laikas). Difuzija – visuomeninių reiškinių teritorinės sklaidos procesas parodantis, kokiu greičiu sklinda visuomeninis reiškinys.
2.Visuom. geogr. m-kslo istorijos pradžia antikoje, ryškiai pritaikomas m-kslas karyboje. Graikų geografas Strabonas laikomas geografijos tėvu. Jis parašė knygą „Geografija“, kurioje daugiau faktų konstatavimas, nei reiškinių priežasčių aiškinimas. Viduramžiai. Renesansas. Sugrįžo antikos laikų vertybės. Didieji geografiniai atradimai. 1547m L.Gvičiardinis savo knygoje „Nyderlandų aprašymas“ aprašė Antverpeno uostą. 1650m Nyderlandų mokslininkas B.Varenijus savo knygoje „Visuotinė geografija“ ne tik konstatavo faktus, bet ir visuotinę geografiją klasifikavo kaip m-kslą. Buvo išskirta konkrečioji ir bendroji geografija. Konkrečioje išskiriama: ortografija ir topografija. Anglų mokslininkas V.Petis (1623-1687) – klasikinės ekonomikos tėvas pasiūlė daug sąvokų: teritorinis darbo pasidalijimas, gamybiniai darbininkai.
3. Pagrindiniai 19 a. klasikai: K.Riteris – kabinetinis mokslininkas, istorikas skyręs dėmesį teoriniams apibendrinimams. A.Humboltas – keliautojas, parašęs knygą „Kosmosas“. Jų dėka 1820m Berlyno universitete įkurta pirmoji geografijos katedra. F.Ratcelis (1882-1891) – parašęs pirmą visuomeninės geografijos knygą „Antropogeografija“, kurioje didelį dėmesį skyrė gamtinėm sąlygom, nuo kurių priklauso visuomenės vystymasis (Determinizmas). Jis buvo perėmęs Darvino idėjas, akcentavo įgimtus žmogaus požymius, pabrėžė gamtos įtaką žmogaus gebėjimams mąstyti, dirbti ir t.t. rasių formavimuisi. Nihilizmas – gamtos neigimas visuomeniniuose procesuose.
4. Prancūzų klasikas P.V. de la Blanšas 20a.pr. padarė perversmą geografijos mąstysenoje. Jis parašė knygas; „Elgesio geografija“, „Žmogaus gyvenimo būdo geografija“. Geografinis posibilizmas...