Virusai negyvi bet labai pavojingi

Konspektas
 5
Microsoft Word 56 KB
5 puslapiai

Viskas prasidėjo pačioje devintojo dešimtmečio pradžioje. Du vienos arabų šalies žvalgybos karininkai aplankė tūlą programuotoją bulgarą. Barzdoti ponai pasiūlė jaunuoliui storą žalių banknotų krūvelę už procedūrą destabilizuojančią Izraelio, t.y. šalies, kur, švelniai sakant, per du dešimtmečius iki minėtojo vizito kilo tam tikras arabų nepasitenkinimas, kompiuterių sistemas. Tokia procedūra išties atsirado, bet sąmokslininkai neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad Izraelyje irgi būta neprastų programuotojų. Puolimas buvo atremtas, o minėtoji bulgaro sukurta procedūra tapo pirmuoju (iškart nukenksmintu) kompiuteriniu virusu.

Šis spalvingas pasakojimas tėra sensacinga pasakėlė, kokių Internete galima aptikti šimtus. Teisinga joje yra tiktai tai, kad tam tikromis sąlygomis vienas kompiuterinių virusų gali suparalyžiuoti daugybę kompiuterių, ir tai, kad Izraelyje dirba arba iš ten yra kilę nemažai aukštos klasės programuotojų. Na, ir tai, kad vienas garsiausių virusų kūrėjų išties buvo truputį nenormalus bulgaras.

Pradžia

Tikroji virusų istorija prasidėjo dar 1980 m. Tada Fredas Cohenas, bebaigdamas informatikos studijas Dortmundo universitete, Vokietijoje, parašė diplominį darbą apie galimybę sukurti kompiuterio programą, kuri sugebėtų daugintis ir priverstų kompiuterį "patį savaime" atlikti įvairius veiksmus. Coheno darbas buvo labai gerai įvertintas, bet maždaug ketverius metus apie jį beveik niekas nežinojo. Tik 1984 m. jis buvo atspausdintas didesniu tiražu. O tada ir prasidėjo

Jau po 12 mėnesių du italai - Roberto Cerrutti ir Marco Marocutti - pasiuntė žurnalui "Scientific American" laišką, kuriame informavo apie savo bandymus parašyti "Apple" kompiuteriui programą, kuri pati prisijungtų prie operacijų sistemos ir, kiekvieną kartą bandant įrašyti į diską informaciją, kopijuotų pati save pasirinktose to paties disko vietose. Iš esmės tai tebuvo teoriniai svarstymai, bet jie sulaukė toli siekiančių pasekmių. Tiek toli siekiančių, jog daugelis informatikos istorijų pasaulinės "virusų aferos" pradžia laiko ne Coheno diplominį darbą, o būtent tą italų laišką.

Kitais metais, t.y. 1986 m., įvyko trys atmintini įvykiai. Pirmasis buvo vietinės reikšmės, todėl jo svarba buvo suprasta gerokai vėliau: Betliejaus miesto, Pensilvanijos valstija, Lehigh koledžo studentai, skolinęsi bibliotekoje programas (tada tai dar buvo įmanoma ir visiškai legalu), pastebėjo, kad daug jų naudojamų diskelių sugadinti. Greitai studentai suprato, kad diskelius sugadino piktavalio instaliuota mokyklos kompiuterio kietajame diske programa, kuri pati dauginasi diskeliuose. Taip iš...