Viktomologija

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 54 KB
5 puslapiai

VIKTIMOLOGIJOS

REFERATAS

Vadovas dėst. L. Grauslienė

Rietavas, 2004

ĮVADAS 3
1. VIKTIMOLOGIJOS MOKSLO IŠTAKOS IR RAIDA 4
2. VIKTIMOLOGOJOS MOKSLO SAMPRATŲ ĮVAIROVĖ,
ŠIO MOKSLO DALYKAS 6
IŠVADOS 9
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 10

Įvadas

Vykdydama teisingumą, valstybė turi būti vienodai suinteresuota: tiek išaiškinti nusikaltimus ir teisingai nubausti nusikaltusius asmenis, tiek apginti nusikalstamos veiklos pažeistus nukentėjusiųjų asmenų teisėtus interesus. Deja, šių dienų praktika bei statistika rodo gana paradoksalią situaciją – nusikaltimo aukų teisės ir galimybės yra faktiškai menkesnės nei nusikaltimą padariusio asmens. Ši problema yra aktuali tuo, jog plintant nusikalstamumui, nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų skaičius nepaliaujamai didėja, todėl menko dėmesio skyrimą, nusikaltimo aukoms, pateisinti negalima.
Todėl viktimologijos mokslo, palyginti naujo (susiformavusio tik šio amžiaus penktame dešimtmetyje), reikšmė visuomenės gyvenime yra labai didelė.
Atsižvelgiant į tai ir pasistengsime trumpai aptarti viktimologijos, kaip atskiro mokslo, sampratą ir susipažinti su šio mokslo esme. Tam, kad nuosekliai ir pakankamai išsamiai panagrinėtume viktimologijos sampratą, visų pirma, susipažinsime su viktimologijos mokslo ištakomis bei jos raida, pateiksime pagrindinius šio moksl raidos faktus, o po to pereisime konkrečiai prie viktimologijos mokslo sampratos bei jos dalyko.

1. VIKTIMOLOGIJOS MOKSLO IŠTAOS IR RAIDA

1941 m. pasirodė vokiečių kriminologo Hanso fon Hentingo darbas “Pastabos dėl interakcijos tarp nusikaltėlio ir aukos”, kurime jau pradėta kalbėti apie nusikaltimo auką. Hentingo nuomone, auka daugiau neturėtu būti analizuojama kaip pasyvus objektas. Jis teigė, kad reikia kalbėti ne tik apie nusikaltėlio, bet ir aukos teises.
Viktimologijos mokslo bei viktimologinių tyrimų prielaidoms formuotis didelę įtaką turėjo1948 m. pasirodžiusi žymaus kriminologo Hanso fon Hentingo monografija “Nusikaltėlis ir jo auka”. Tai paskatino daugelio kitų šalių kriminologus bei sociologus imtis panašaus pobūdžio viktimologinės krypties tyrimų. Tuo tarpu Lietuvos kriminologų darbuose viktimologinio pobūdžio problemos buvo nagrinėjamos nuo septintojo dešimtmečio pradžios.
Kriminologai tyrinėjo nusikaltėlius, jų asmenybę, santykius su nukentėjusiais, nusikaltimų priežastis ir sąlygas, o visa tai vienaip ar kitaip yra susiję ir su aukomis . Daugelyje autorių darbų buvo kalbama apie tokius klausimus, kaip aukos psihologiją ir jos tyrimo sociologiją, apie aukos vaidmenį nusikaltimų genezėje, apie nukentėjusiojo kaltės problemą,...