Vikingai išpuoliai ir įtakos civilizacijos bei kultūros raidai

Konspektas
 5
Microsoft Word 34 KB
2 puslapiai

Vikingai: išpuoliai ir įtakos civilizacijos bei kultūros raidai

I tūkstantmečio pabaigoje Europos gyventojai kentėjo nuo plėšikiškų, niokojančių pagonių normanų antpuolių. Normanai – tai žmonės iš šiaurės – dabartinių danų, švedų, norvegų protėviai.Europoje jie dar vadinti tiesiog danais, švedais, Rusioje – variagais, Bizantijoje – rusais,o Lietuvoje – žuvėdais.Jie patys save vadino vikingais. Normanai buvo pirkliai, amatininkai, žemdirbiai, bet labiausiai išgarsėjo kaip žiaurūs plėšikai. Jų žygiai tęsėsi nuo VIII a. pab. iki XII a. pirmos pusės.Tokiai migracijai paaiškinti istorikai turi keletą hipotezių. Kalbama apie nepakankamus krašto išteklius, reikalingus augant gyventojų skaičiui, apie ne tokių atšiaurių gyvenimo sąlygų ieškojimą. Taip pat prisimenamos kai kurios tradicijos: nusikaltėliai būdavo baudžiami ištrėmimu (Erikas Raudonasis, du kartus ištremtas, pasiekia Islandiją, paskui Grendlandiją). Tačiau nemaža reikšmės turi ir galimybė praturtėti bei noras įsigyti naujų žemių.
Pirmą kartą normanų laivai 787 m. pasirodė prie Didžiosios Britanijos krantų. Greitai apie juos sužinojo vokiečių, prancūzų, ir kitų Europos tautų gyventojai. Anglijoje ir Airijoje normanai įkūrė kolonijas. Anglijos valdovai nuolatos su jais kovojo. Tose vietose žuvo daug žmonių, joms buvo skirta daug pinigų, bet išstumti atėjūnų taip ir nepavyko.Vikingai įsikuria Baltijos pakrantėse, paskui upių keliais pasiekia Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinus. Variagai nelieka nuošaly nuo pirmųjų rusų valstybių organizavimo aplink Novgorodą ir Kijevą. Iš ten jie vykdo žygius prieš Bizantiją: basilėjas, t.y. Bizantijos imperatorius, netgi sutinka mokėti jiems duoklę ir galų gale ima verbuoti juos į savo imperatoriškąją gvardiją.
Danai ir norvegai užplūsta Vakarų Europą. Susiskaldžiusioje Anglijoje jie įsikuria ir įsitvirtina jau nuo XI a....