Vienuoliai vienuolynuose

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 34 KB
2 puslapiai

Vienuoliai vienuolynuose

Tarp krikščionių yra tokių vyrų, kurie pasirenka vienatvę ir tylą, pasitraukimą iš pasaulio, kad galėtų visiškai pasišvęsti maldai ir Dievui. Tai vienuoliai. Jie gyvena grupėmis namuose, vadinamuose vienuolynais, arba abatijomis, paklusdami griežtoms taisyklėms – regulai, kurios formos kinta priklausomai nuo ordino ir epochos. Visa bendruomenė, kuriai vadovauja vienas iš jos narių, abatas, gyvena pagal regulą. Vienuolyną dažniausiai supa siena, atliekanti dvi funkcijas: pirmiausia materialinę – ji apsaugo bendruomenės turtus nuo jų geidžiančių ir dvasinę – apsaugo vienuolį nuo išorinės įtakos, kuri trugdo bendrauti su Dievu. Vadinasi, siena aptvertoje teritorijoje bendruomenė turi rasti viską , ko reikia gyvenimui: malūną, kepyklą, įvairias dirbtuves, tvartus, karvelidę Labai užimta vienuolio diena visada padalyta taro Opus Dei*, maldos ir Dievo garbinimo, bei įvairiausios protinės ir fizinės veiklos.
Centrinis, svarbiausias pagal paskirtį ir dydį vienuolyno pastatas, savaime aišku, yra bažnyčia, kuri gali būti ne kartą keičiama, perstatoma – tiek dėl poreikio pastatą prižiūrėti, tiek dėl bendruomenės regulos reikalavimų. Bažnyčia paprastai statoma atsukta į rytus, į tekančios saulės pusę, link šviesos, kuri simbolizuoja Kristaus prisikėlimą, gėrio pergalę prieš blogį. Per pamaldas vienuoliai užima vietas chore, dviejuose klauptuose, pastatytuose vienas priešais kitą. Nuo navos juos skiria tvorelė, už kurios paprastai būriuojasi broliukai (vienuolių patarnautojai), svečiai ir pasauliečiai.
Prie pat bažnyčios yra centrinis vienuolyno kiemas, uždara erdvė, skirta išimtinai vienuoliams. Čia dažniausiai esti sodas, o aplink išsidėstę pastatai. Kiemą supančia dengta galerija nesunkiai galima patekti iš vieno pastato į kitą; melsdamiesi ir medituodami , ja vaikščioja vienuoliai. Ši erdvė, uždara iš šonų, tačiau...