Vientisinio sakinio skyryba

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 47 KB
4 puslapiai





Vientisinio Sakinio
Skyryba

Vytautas Lukšys 8c

Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio

Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio paprastai rašomas tada, kai kalbėdami intonacija ir pauze išskiriame sakomo dalyko svarbą. Kada jį rašyti, galima nustatyti iš klausos. Vis dėlto brūkšnio rašymą tarp veiksnio ir tarinio apibrėžia kelios taisyklės. Brūkšnys rašomas tik sakinyje, kuris turi sudurtinį tarinį su praleista jungtimi.
Brūkšnys rašomas, kai tarinio vardinė dalis yra išreikšta:
1. Daiktavardžio vardininku: Šatrija - sakmėmis apie raganas pagarsėjęs kalnas.
2. Kiekinio skaitvardžio vardininku: Penki ir penki - dešimt.
3. Veiksmažodžio bendratimi: Save girti - save nuvertinti.
Brūkšnys nerašomas, kai tarinio vardinė dalis yra išreikšta:
1. Būdvardžio vardininku: Jis geras. Šis žmogus puikus.
2. Dalyvio vardininku: Miškas nutilęs. Lapai jau visai pageltę.
3. Kelintinio skaitvardžio vardininku: Jis klasėje penktas.

Kartais praleista sudurtinio tarinio jungtis tarsi pabrėžiama dalelytėmis štai, tai:
Darbščios rankos - štai žmogaus turtas.
Vilnius - tai didžiausias miestas.
Ji - tai mano vienintelė.

Tikslinamosios aplinkybės

Kai kalbėdami ar rašydami manome, jog mūsų mintis išreikšta ne visai aiškiai ar tiksliai, kad klausytojas, ar skaitytojas gali nesuprasti, kur, kada, ar kaip vyko veiksmas, vartojame tikslinamąsias aplinkybes. Tokias aplinkybes kalbėdami išskiriame intonacija, o rašydami - kableliais.
Tikslinamosios aplinkybės visada būna tos pačios rūšies, kaip ir ta, kurią tikslia, o joms klausimą keliame iš pirmosios aplinkybės, pvz.:
Čia, slėnio pievose, prasidėdavo tetos darbo diena. (kur čia? - slėnio pievose.)
Vidudienį, per pačią kaitrą, prie upės atskubėjo du berniukai. (kada vidudienį? - per pačią kaitrą.)
Tyliai, be vieno žodžio, ji paėmė namų ūkio vairą į savo rankas. (kaip tyliai? - be vieno žodžio.)
Skirtingų rūšių aplinkybės (vietos ir laiko, vietos ir būdo, laiko ir būdo) net ir būdamos greta viena kitos negali būti tikslinamosios, nors kalbėdami tokias aplinkybes išskiriame pauze, pvz.: Labai seniai (kada?) vienoje šalyje (kur?) gyveno toks karalius. Pavakare (kada?) pamiškėje (kur?) pasirodė nuvargęs keleivis.




Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės
ir padalyvinės aplinkybės

Savarankiškais žodžiais išplėstų dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių skyryba yra laisva, ji priklauso nuo rašančiojo nuomonės. Šioms aplinkybėms svarbios pauzės. Pauzės kalboje - skyrybos ženklai popieriuje. Kai autoriui atrodo...