Verbos

 5
Microsoft Word 67 KB
7 puslapiai

Turinys


I. Įvadas3
II. Verbos4
1. Su pavasariu5
2. Mitologinė prasmė5
3. Verbos, kurias neša šventinti ir jų prasmė5
4. „Verbų“ šventimas6
5. Papročiai6
6. Augalų rinkimas9
7. Verbos – iš augalų ir iš popieriaus9
8. Žolelių įvairovė9
9. Senoliai sako11
10. Mošiutės sesers palikimas12
III. Išvados13
IV. Iliustacijos14
V. Literatūra28
Įvadas

Verbų sekmadienis – neatsiejama pavasario dalis. Ir nors
dažnai girdime sakant, kad šių dienų visuomenė darosi vis
uždaresnė, vis labiau skubanti, tačiau kasmet Verbų sekmadienį
į bažnyčias plūsta daugybė žmonių.

Temos aktualumas:
Man ši tema aktuali tuo, kad mano močiutės amžinatelsė
sesuo rišdavo verbas, jas pardavinėdavo turguje bei prie
bažnyčios. Kai dar buvo gyva, kiekvienai šeimai padovanojo po
verbą. Taip pas mus atsirado namuose verba, kuri yra vienintelis
prisiminimas apie senelės seserį.

Darbo tikslai:
1. Susipažinti su Lietuvos bei užsienio verbomis.
2. Išsiaiškinti kada buvo renkamos gėlės, žolės bei kokios.

Uždaviniai:
3. Paaiškinti verbų šventinimo papročius, jų kilmę.
4. Paaškinti plakimo verba svarbą.
5. Susipažinti su paliktu daiktu.
6. Pateikti verbų ornamentus.
7. Pateikti spalvinius variantus.

Tyrimo objektas – Verba
Objekto amžius – apie 30-40 m. (tiksliai niekas nežino).


Verbos
Nutirpus sniegui ir pradėjus dygti žolei, balandžio pa¬baigoje žemdirbiai švęsdavo pavasario atėjimo šventę, kurios metu garbindavo deivę Žemyną - Žiedkelę. Šią šven¬tę 325 m. katalikų bažnyčia susiejo su Velykomis. Jos esti ne vienu laiku, nes Nicos bažnytinis susirinkimas VIII a. nusprendė Velykas švęsti praėjus 14 dienų nuo pavasario pradžios, t. y. pirmą sekmadienį po vasarinio mėnulio pilnaties. Kadangi mėnulio pilnatis kiekvienais metais būna skirtingu laiku, tai ir Velykos kasmet šven¬čiamos vis kitą dieną. Pavasarinė mėnulio pilnatis būna ne anksčiau kaip kovo 21 d. ir ne vėliau kaip balandžio 26 d. Priešvelykinės apeigos pradedamos prieš savaitę, t. y. nuo Verbų sekmadienio. Tą dieną Kristus įjojęs Jeruzalėn ir jam po kojomis kloję palmių šakų. Pastarajam įvykiui prisiminti bažnyčia pradėjo šventinti verbas. Ta¬čiau šis paprotys pirmiausia buvo susietas su pagoniškuoju medžių kultu.
Net ir įvedus Lietuvoje krikščionybę, žmonės neatsi¬sakė apeigų su minėtais augalais. Bažnyčia, nepajėgdama tų papročių išnaikinti, leido juos šventinti Verblų sekma¬dienį.

Po Verbų sekmadienio ėjo vadinamosios didžiosios die¬nos - antradienis,...