Vadas į moralės filosofiją

Referatas
 5
Microsoft Word 100 KB
12 puslapiai

Morales referatas. Morales referatas.

Turinys:

1. Moralės ir etikos santykis2
2. Moralės filosofijos raida2
3. Moralės filosofija filosofijų struktūroje3
4. Moralės filosofijos objektas, struktūra ir tipologija3
5. Dorybingumas 4
6. Normatyvinė etika4
7. Deontologija. I. Kanto moralės koncepcija5
8. Moralės filosofijos humaniškumas6
9. Moralės filosofija kaip principas8
10. Teologinės etikos koncepcijos9
11. Utilitarizmo etikos koncepcija9
Naudota literatūra11

1. Moralės ir etikos santykis

Dažnai etika, moralė ir dorovė traktuojamos kaip tapačios sąvokos (vartojamos lygiagrečiai). Jos nėra diametraliai priešingos, bet visgi šiek tiek skirtingos. Kartais pabrėžiama, kad etika - tai daugiau teoriniai samprotavimai, tuo tarpu moralė siejama su praktiniais sprendimais bei elgesiu. Kalbant apie atskiro individo elgesį, dažniau vartojama moralės sąvoka, tuo tarpu gvildenant profesinį elgesį, tinkamesnė etikos sąvoka.
Pirmą kartą su moralės sąvoka susiduriame Aristotelio veikaluose. Romėnai, orientuodamiesi į graikų patirtį, ypač į Aristotelį, išvedė būdvardį moralis (dorovingas), o dar vėliau imtas vartoti žodis moralitas (moralė). Lietuvių kalboje vartojamas žodžio moralė sinonimas – dorovė.
Kiekviena visuomenė savo nariams kelia tam tikrus reikalavimus. Jie gali susiformuoti įpročių, tradicijų pagrindu, gali būti kilę ar susiję su religija, religine praktika ar kosmologiniu supratimu apie tos visuomenės vietą visatoje.
Moralės (dorovės) ištakos – žmonių socialinis gyvenimas. Žmogus yra kartu ir individuali (atskira, nepakartojama) ir visuomeninė būtybė (socialinio junginio dalis). Toks žmogaus padėties dvilypumas sąlygoja dorovės reikalingumą. Moralė bando suderinti asmeninius ir visuomeninius interesus. Moralė nėra abstraktaus mąstymo, bet socialinės išminties produktas. Ji kuriama ir patikrinama per ilgesnį laiką.
Moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai. Dorovę sudaro du elementai:
- tikėjimai, įgaunantys vertybių ir principų formą;
- jų pagrindu besiformuojantis elgesys.
Įpročiai atsispindi praktikoje, tikėjimuose, nuomonėse. Moraliniai sprendimai (vertinimai) rodo suvokimą apie tai, kaip viskas vyksta. Moralė atspindi tikėjimus apie tai, kas yra gera, bloga, teisinga, neteisinga [6, 11].
Samprotavimai apie moralę bei etiką negali būti painiojami su aiškinimais apie tai, kas yra geros manieros (etiketas). Moraliniai ar etikos samprotavimai yra svarbesni nei etiketo reikalavimai.
Galima teigti,kad moralė atsispindi skirtingose kultūrose, skirtingais istorijos laikotarpiais susiformavusius požiūrius ir elgesio taisykles bei standartus, o etika...