V m putino eilėraščio spalis analizė ir

 5
Microsoft Word 28 KB
1 puslapis

SPALIS


Tavo paletėj visoki dažai.
Liepas ir beržus prie kelio,
Klevus ir kaštonus pakiemiais
Geltonai, rudai ir raudonai paišai,
O dangui nesigaili pilko
Su mėlynom properšom
Ir šitais lengvais debesėliais
Iš balzgano šilko.
Pro juos į pakalnės šešėlius antai
Dar spindulius saulės
Kur ne kur barstai.

Dėkoju tau, spali,
Už tuos stebuklingus dažus,
Kad, baigiantis mano šių metų kelionei,
Palydi mane į tamsą ir šaltį
Šviesiai nusiteikęs
Ir toks gražus!


Eilėraštis nėra ilgas, jis sudarytas iš dviejų strofų, kurios yra ne vienodo dydžio. Pirmoje strofoje piešiamas rudenėjančios gamtos vaizdas. Daug rudeniškų spalvų:

„Tavo paletėj visoki dažai.
Liepas ir beržus prie kelio,
Klevus ir kaštonus pakiemiais
Geltonai, rudai ir raudonai paišai”.

Geltona, ruda ir raudona spalvos dominuoja žemėje, o danguje dominuoja rudeška melsvai pilka spalva:

„O dangui nesigaili pilko
Su mėlynom properšom
Ir šitais lengvais debesėliais
Iš balzgano šilko”.

Pagrindinė eilėraščio mintis yra tokia: gyvenimas yra gražus ir šviesus, tačiau neišvengiamai grėsmingas ir turi nežinomą baigtį. Nežimybė kelią nerimą. Lyrinis „aš” tarsi kreipdamasis tiesiogiai į „Saplį”, kreipiasi į nežinomą gamtos jėįgą. Ta nežinoma gamtos jėga galėtų būti Dievas. Lyrinis „aš” yra...