Užgavėnių tradicijos

Aplinkos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 62 KB
6 puslapiai

Uzgaveniu tradicijos referatas. Uzgaveniu tradicijos referatas. Tradicijos referatas. Tradicijos referatas.

Užgavėnių tradicijos

Užgavėnės – tai žiemos išlydėjimo, vaišingumo, žaidimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė. Takią šventę žiemos pabaigoje mūsų protėviai švęsdavo dar iki krikščioniškaisiais laikais, tik tuomet ji kitaip vadinosi ir trukdavo ilgiau.
Įvedus Lietuvoje krikščionybę, tos senovinės šventės pavadinimas ir laikas ilgainiui pasimiršo, bet papročiai liko gyvi – jie tapo katalikiškųjų Užgavėnių papročiais.
Senovinėse Užgavėnių apeigose yra keli pagrindiniai elementai:
1.Vaišės.
2.Važinėjimasis po laukus bei važiavimas į svečius ir žirgų lenktynės.
3.Moteriškos ir vyriškos lyties stabo vežiojimas ir jo žudymas.
4.Vaidinimas persirengus gyvuliais, svetimais žmonėmis bei demonais.
5.Žiemos demono – Lašininio kovos su pavasarių Kanapiniu vaizdavimas.
6.Laidotuvių inscenizacija.
7.Vestuvių inscenizacija.
8.Laistymas vandeniu.
9.Įvairus būrimai.
Žiemos pabaigos švenčių apeigose buvo rengiamas apeiginis stalas, kurio pagrindiniai patiekalai kilę iš pirmykštės bendruomenės laikų. Svarbiausiai valgiai buvo mėsa ir sklindžiai. Per dieną valgyti turėjo 9 ar net 12 kartų. Sklindžių forma galėjo simbolizuoti pavasario saulę.
Lietuviai dideli dėmesį skyrė Užgavėnių pasivažinėjimams. Mūsų protėvių paprotys buvo važinėtis rogutėmis, geldomis ir kt. nuo kalniukų. Daugiausia važinėdavo vaikai, jaunimas, ypač jaunavedžiai. Tai buvo magiška priemonė laiduoti gerą linų bei javų derlių. Be to važinėdavo rogėmis, pakinkytomis arkliais. Vienas iš įdomiausių papročių buvo apvažiuoti laukus ratu ypač linų lauką, kartais net po trys kartus, tuo tikėdami, kad didesni užaugsią linai ir geriau seksis bitės.
Jaunimas važinėdavo arkliais, papuoštais žvangučiais. Plačiai buvo žinomas paprotys, atvažiavus į rugių lauką, iššokti iš rogių ir pasivolioti sniege. Šis paprotys išplaukė iš tikėjimo, kad žmogus ir žemė glaudžiai tarp savęs susiję.
Apeiginiame pasivažinėjime svarbią reikšmę turėjo laistymasis vandeniu, tai priemonė sukelti oro atšilimą, paverčiant sniegą vandeniu.
Užgavėnių dieną važiodavo, ypač jaunavedžiai, pas gimines į svečius. Giminės laukdami svečių, prikepdavo blynų, privirdavo dešrų, mėsos ir kt
Arklių lenktynės turėjo ryšį su mirusiųjų prosenių minėjimų, apeiginis supimasis per Užgavėnės buvo magiška priemonė paskatinti linus ir kitus javus bei gyvūnus gerai augti: kuo aukščiau pasisupsi, tuo didesni linai ar javai augsią.

Svarbią vietą užėmė vaidinami pagoniški šokiai. Moterys persirengdavo vyriškais drabužiais, vyrai – moteriškais. Persirenginėdavo žvėrimis,...