Užgavėnės3

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 65 KB
7 puslapiai

Užgavėnės švenčiamos jau gana seniai. Bėgant laikui Užgavėnių tradicijos keitėsi. Tačiau nenutrūko ir senųjų Užgavėnių tradicija. Kad ir nuolat valdininkijos puolamas, Žemaitijoje jas puoselėjo ir globojo Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius J. Mickevičius. Na, o vilniečiai 1968 metais pamatė Alsėdžiuose ir Grūšlaukyje tebešvenčiamas Užgavėnes ir tai paskelbė spaudoje. Užgavėnes imama populiarinti kaip savos aplinkos, savo kiemo šventę, galinčią padėti suburti svetimėjančius žmones. Dar teberusenant senųjų Užgavėnių tradicijoms, 1989 m. ši šventė, 40 metų ignoruota ir įvairiais būdais bandyta deformuoti, vėl sugrįžo į tą pačią dieną, kurią ją švenčia kitos tautos – Pelenų dienos išvakares. Grįžo ir tikrasis vardas - Užgavėnės.
Norint sužinoti, kaip buvo švenčiamos Užgavėnės, reikia pabuvoti įvairiausiose Lietuvos vietose nuo XIX a. vidurio iki mūsų dienų. Bus galima pamatyti, kaip šeimininkės ruošia Užgavėnių valgius, kaip iš sodybos į sodybą keliauja “žydai” su savo amžinais palydovais ,,čigonais”, ,,palvu arkliu” ir ,,ožiu” vedini, kaip paskui juos straksi ,,gervė” ir kiti eitynių dalyviai, kaip energingai nuo smalsuolių ginasi jų tempiama Morė ar apie Kupiškį pagarbiai vežiojamas Gavėnas. O kai bus susidorota su More, kai Kanapinis nugalės Lašininį, kai jaunimas, sutelkęs paskutines jėgas, sušoks ,,Šambarį”, prasidės rimties ir susimąstymo laikas – Velykų laukimas.
Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai ,,per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Visi skubėdavo iki Užgavėnių išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: rūdys arba kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t.t. Visi ruošdavosi Užgavėnių šventei: priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė prasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau paleisdavo. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus.
Šiupinys. Kaip matyti iš rašytinių šaltinių, tai pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Minima, kad Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį – žirnius, virtus su kiaulės galva ir kojomis, - valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniajame ketvirtyje. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Pirmoje mūsų amžiaus pusėje šiupinys buvo pats svarbiausias patiekalas.
Kiunkė –...