Turistų apgyvendinimas ir svetingumo paslaugų sektorius

Turizmo konspektai
Konspektas
 5
Microsoft Word 85 KB
10 puslapiai

TURISTŲ APGYVENDINIMAS IR SVETINGUMO PASLAUGŲ SEKTORIUS

Knygos „Tourism 2e A Modern Synthesis”, 10 skyriaus vertimas
Autorius – Stephen J Page and Connel Joanne

Vilnius, 2008

Šio darbo tikslas – padėti įvertinti įvairių tipų apgyvendinimo ir svetingumo paslaugas, nes auganti apgyvendinimo sektoriaus įvairovė atspindi platesnes turizmo sektoriaus tendencijas.
Įžanga.
Svetingumo sąvoka paaiškina didžiąją dalį to, ką turistas patiria kaip keliautojas (būtent maisto suvartojimas, gėrimai ir apgyvendinimas) tuo metu kai jis yra toli nuo namų.
Lashley (2000) aiškina, kad svetingumas apima tris sritis:
• Privati sritis. Svečiai turi maisto, gėrimo ir apgyvendinimo poreikių. Tai įtraukiama į svečių priėmimą ir šeimininko svetingumą. Šis asmeninis santykis kartais yra dvipusis (t.y. jeigu jūs priimate draugą, tai kartu laukiate, kad jis priims jus kokiomis nors aplinkybėmis ateityje).
• Socialinė sritis. Istoriškai daug visuomenių vertino socialinę aplinką, kuri susijusi su svetingumu, kurio ypatingas bruožas šeimininko dosnumas svečiui. Šeimininkas tradiciškai tampa dosnus nepažįstamiesiems, ypač keliautojams.
• Komercinė sritis – dabar charakterizuoja darbingas visuomenes, kur svetingumas yra tiktai komercinis ir nepagrįstas geraširdiškumu ar socialiniais pasikeitimais. Prekybinis santykis čia būtų, kai svečias susimoka šeimininkui už paslaugas/produktus.
Vis dėlto svetingumas yra santykis tarp šeimininko ir svečio iš skirtingų kontekstų.

Svetingumo pramonė.
Istorinis svetingumo sektoriaus studijavimas rodo, kad 'komercinio svetingumo esmė yra keliautojų aprūpinimo rinka, pagrindiniai žmogaus poreikiai: maisto, gėrimo, pastogės ir poilsio (Walton 2000: 57). Nuo ankstyvų alaus namų Viduramžių laikais, iki barų ir atsiradusių valstybinių valgyklų, toks įkūrimas patenkino keliautojų norus. Dar tai buvo Viktorijos epochos eroje, kur atsirado nauji viešbučiai, restoranai ir didelio masto maisto ir gėrimų tiekėjai visuomeniniuose valgomuosiuose Londone nuo 1820-ųjų. Littlejohn (2003) nurodė, viešbučio sąvoką, kuri išsivystė septyniolikto šimtmečio viduryje Paryžiuje. 1780 m. ji susikirto Londone su įsteigtu Nero‘s viešbučiu, skirtu turtingiems klientams. Viduryje Viktorijos epochos periodo atsirado geležinkelio viešbučių viešojo maitinimo vidutinės klasės keliautojams, kurie ir sukūrė pagrindinę miesto viešbučių plėtrą. Littlejohn (2003) teigia, kad viešbutis yra su kultūra susijęs reiškinys. Tai gali komplikuoti pastangas apibrėžti svetingumo paslaugų apimtį ir pobūdį turizme.
Svetingumo pramonės paslaugų (sferos) apibūdinimas....