Trisdesimtmetis karas

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 58 KB
5 puslapiai

TRISDEŠIMTMETIS KARAS

Turinys

I. Trisdešimtmečio karo etapai: 4
I.1 Bohemiškais etapas (1618 – 1623) 4
I.2 Daniškas karo etapas (1625 – 1629) 5
I.3 Švediškasis karo etapas (1630 – 1635) 6
I.4 Prancūziškasis karo etapas (1635 – 1648) 8
II. Vestfalijos taikos sutartis 9
Literatūros sąrašas 11

I.Trisdešimtmečio karo etapai

I.1 Bohemiškais etapas (1618 – 1623)

1617 m. Šventosios Romos imperatoriui Matiasui nepalikus įpėdinių, katalikiškas seimas naujuoju valdovu paskelbė Matiaso sūnėną Ferdinandą II Štirietį, kuris ir tapo imperatoriumi bei Čekijos karaliumi po dėdės mirties 1619 m. Tačiau grafo Turno vadovaujami čekų protestantai atsisakė pripažinti aršaus kataliko, nusiteikusio priešiškai prieš protestantus, Ferdinando II kandidatūrą į Čekijos sostą, taip pat išreiškė savo protestą. „Protestantų susirinkimo Prahoje metu, jie per valstybinės kanceliarijos langus išmeta karaliaus vietininkus Slavatą ir Martinicą bei jų sekretorių Fabricijų“ . Ši Prahos situacija simbolizavo Čekijos atsiskyrimą nuo Austrijos. Po to čekai įkūrė laikinąją vyriausybę, o grafas Turnas pradėjo rinkti kariuomenę. Tai buvo protesto akcija nukreipta prieš protestantų bažnyčios puldinėjimą. Buvo pradėtos organizuoti įvairios pasipriešinimo kampanijos prieš protestantus. Taigi Bohemijos maištininkai sukilo ir užėmė Vienos miestą. Kai Ferdinandas II 1619 m. gavo imperatoriaus titulą, maištininkai jį oficialiai nušalino nuo Bohemijos sosto ir iškėlė savo kandidatą, kalvinistą, Pfalco elektorių - Fridrichą V - ąjį. Šis maištininkų žingsnis reiškė, jog tylusis laikotarpis baigėsi ir nesutarimai buvo permesti į atvirą karą.
„Bila Horos mūšyje, 1620 11 07 susitiko Bohemijos maištininkų ir imperijos kariuomenės. Kautynėse dalyvavo puikūs imperatoriaus karvedžiai Tillis ir Bjukua, kurie įveikė gausesnius, bet nedisciplinuotus protestantus“ . Įdomu tai, kad čekams nepadėjo net ir naujos karinės rikiuotės, kurią vėliau ištobulino švedai, panaudojimas. Sužinojęs apie savo kariuomenės pralaimėjimą, prieš metus išrinktas Čekijos karaliumi Pfalco kurfiurstras Fridrichas V, palieka naująsias savo valdas ir bėga į vienintelę, tuo metu savo sąjungininkę Olandiją, kurioje ruošiasi tolesnei kovai su imperatoriumi ir katalikų lyga. Imperatorius už maištą ir nepaklusnumą atėmė iš Fridricho V visas paveldėtas jo Pfalco žemes ir turtą bei žiauriai susidorojo su čekų protestantų vadais ir visais, kas buvo įtariamas dalyvavęs prieš imperatorių bei katalikų bažnyčią. Pradėjo vokietinti šalį ir diegė katalikybę.
Po trukusių mūšių...