Tremtiniai

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 32 KB
1 puslapis



1941 m. birželio 14 d. trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vienu metu prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą.
Perpildyti ešelonai vienas po kito ėjo į Rytus, išveždami tuos, kurių didžiajai daliai niekada nebuvo lemta sugrįžti.
Tremtyje kasdieniniai palydovai buvo šaltis, badas, ligos, vėliau, kiek prakutus, - skurdas, neteisybės ir neatskiriamas Tėvynės ilgesys.
Žmonių toje vargo žemėje atsiudūrė skirtingo amžiaus, skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Atsidūrusieji Sibire su pirmaisiais genocidinio trėmimo srautais patyrė visą grumtynių už gyvastį siaubą, pokariniai tremtiniai, jau naudojami kaip nemokama darbo jėga, turėjo daugiau galimybių išlikti.
Taigi, kas tremtiniams padėjo ištverti tomis nežmoniškomis sąlygomis ir išlikti laisviems?
Ištremtieji buvo tikintys, jie tikėjo Dievu, atgailavo, prašė ir karštai meldėsi, kad būtų išgelbėti. Tas tikėjimas jiems padėjo nepalūžti. Tremtiniai tikėjo, kad Dievas jų neapvils ir išvaduos.
Kitiems išlikti padėjo įgimta dora ir darbštumas. Žmonės stengėsi nenuleisti rankų, kažką daryti, kad išgyventų. Jie rinko Sibiro miškuose uogas, kirto malkas, plaukdavo per upę iškylauti, riešutauti. Kai kurie tremtiniai mokėjo statyti namus, dirbti žemę, prižiūrėti medžius, kalti geležį, gaminti baldus, gydyti gyvulius – tų...