Teisinių atsakomybių rūšys

 5
Microsoft Word 101 KB
12 puslapiai

Turinys

I. Įžanga
II. Dėstomoji dalis.Teisinės atsakomybės rūšys


1. Teisinės atsakomybės sąvoka
1.1 Teisinės atsakomybės požymiai ir principai
2. Civilinė atsakomybė
2.1 Civilinės atsakomybės sąvoka
2.2 Civilinės atsakomybės pagrindiniai požymiai
2.3 Civilinės atsakomybės pagrindinės rūšys ir tikslai
3. Baudžiamoji atsakomybė
3.1 Baudžiamosios atsakomybės samprata
3.2 Baudžiamosios atsakomybės pagrindai
4. Administracinė atsakomybė
4.1 Administracinės atsakomybės samprata ir nuobaudos
4.2 Administracinės atsakomybės ypatumai
5. Drausminė atsakomybė
6. Civilinės, baudžiamosios, administracinės ir drausminės atsakomybės palyginimai
III. Išvados

I. Įžanga

Atsakomybė kaip reiškinys egzistuoja nuo senų laikų. Ilgą laiką žmonės gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Žmonės pradėjo jungtis į gentis bei bendruomenes, kad galėtų lengviau išgyventi ir apsisaugoti. Bendrai gyvenant pradėjo vystytis ukininkavimas bei gamyba. Jau tada vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių, smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemonės - kaip gyvybės atėmimas.
Žmogus gyvendamas visuomenėje privalo paklusti daugeliui istoriškai susiklosčiusių bei valstybės nustatytų taisyklių, kurios reguliuoja jo elgesį. Dažnai mes susiduriame su prigimtinės ir pozityviosios teisės terminais.
Pozityvioji teisė – tai taisyklės,kurių laikymasis yra sankcionuotas prievarta ir kurios taikomos tam tikru istoriniu laikotarpiu valstybinės organizacijos požymius turinčioje visuomenėje, pavyzdžiui, Vokietijoje, Lietuvoje ir pan.
Dėl pozityviosios teisės esmės ginčų nekyla.Visų tam tikros valstybės nustatytų ar sankcionotų taisyklių sistema,reguliuojanti tiek pačios valstybės bei jos institucijų, tiek fizinių asmenų, jų kolektyvinių junginių tarpusavio santykius, tiek jų santykius su valstybe bei jos institucijomis, yra laikoma pozityviąja teise.
Prigimtinės teisės teorija linkusi suabsoliutinti teisės ir moralės ryšį ir gali suponuoti įvaizdį, jog teisė tik įtvirtina dorovines nuostatas, bet nenumato savarankiškų žmogaus elgesio taisyklių. Reikštų, kad teisinė atsakomybė yra tik moralinės atsakomybės teisinė išraiška, tačiau tada teisė prarastų savo visuotinumo savybę,nes tai kas vienam žmogui yra moralu,kitam gali būti amoralu.
Sociologinėje, filosofinėje ir teisinėje literatūroje sąvoka ,,atsakomybė’’ vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvine.
Perspektyvinė (arba į ateitį)...