Teisės teorijos konspektai

Teisės konspektai
Konspektas
 5
Microsoft Word 415 KB
61 puslapiai

Teisės teorija

1. TEISĖS SAMPRATA

Teisės sampratos aiškinimų yra ne vienas. Teisės samprata turi padėti nustatyti teisėtas ar ne teisėtas žmonių elgesys ir visi jo padariniai. Teisės normos yra bendri formaliai užfiksuoti norminiai valstybiniai teisėto elgesio kriterijai, nustatantys teisiškai leistiną ir ginamą elgesį, ir tokio elgesio ribos. Kai bendra elgesio taisyklė, teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja, nenustato žmonių elgesio, o reglamentuoja ji tik tam tikruose socialinio gyvenimo sferose.
Socialinės teisės paskirtis – būti nuolatiniu patikimu reguliavimo ir gynimo mechanizmu, garantuojančiu visuomeninių santykių ******** teisėto elgesio erdvę greta ekonominių, bendrų socialinių ir psichologinių reguliatorių ir stimulų, ir jų kolektyvų visoje materialinių ir dvasinių interesų sistemoje.
Būtini 2 teisės sampratos elementai:1) teisės norminis pobūdis (teisės būvimas ir paskirtis – būtinai normuoti ir sutvarkyti visuomeninius santykius); 2) svarbiausias šio sutvarkymo dalykas yra įtvirtinti autonominės asmenybės laisvę, teisiškai leistino elgesio erdvę.
Teisės požymiai yra tokie: 1) teisė yra visuotinai privalomų normų sistema, pagrista visuomenės sluoksnių interesais, jų susitarimu ir kompromisais. 2) normos iš kuriu susidaro teisė, išdėstytos įstatymuose ir kituose valstybės ***** šaltiniuose ir yra žmonių laisvės ir elgesio matas. Normų sudarančių teisę, sistema yra visuotinai privalomas visuomeninių santykių dalyvis teisėto elgesio kriterijus. Teisė šiuo atveju nustato žmonių ir jų kolektyvų, socialinių junginių teisiškai leistinos elgesio ribas. Teisėje yra ir nemaža teisinių draudimų, teisinės atsakomybės, tačiau vyrauja leidžiančios laisvai veikti normos. 3) teisė sąlygota visuomenės gyvenimiškos veiklos materialinių ir socialinių, kultūriniu veiksniu, gyventojų socialiniu grupių, atskirų individų bendrosios ***** ,yra privačių ar specifinių interesų suderinamumo rezultatas, išreikštas įstatymuose arba kitokiu valstybės pripažintu būdu ir pasireiškia kaip žmonių elgesio ir veiklos reguliatorius. 4) teisė nėra tapatinga įstatymams nes įstatymai yra viena iš teisės išraiškos formų. Įstatymas neatitinkantis teisės idėjų, jos principu ir asmenybės prioritetų, nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu ir teisės negali būti.
Pripažinus bendrąją valią teisės esmė, jai suteikiama bendrojo socialinio reguliatoriaus kokybė, ir teisė tampa bendro sutarimo, ir taikos pasiekimo priemonė. Taip suprantant valią teisėje, pašalinama teisės, kaip prievartos ir individualios valios slopinimo įrankio, samprata. Jurisprudencijoje ginčijamasi, kas yra...