Tarptautinių sutarčių vietos lietuvos nacionalinėje teisėje monistinė pakraipa

Teisės analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 48 KB
4 puslapiai

Turinys

Įvadas ………………………………………………………………………………….… 4
1. Tarptautinių sutarčių vieta nacionalinėje šalių teisėje: monizmas …………… 5
a) Lauterpacht’o pakraipa ………………………………………………… 5
b) Kelsen’o pakraipa ……………………………………………………… 5
2. Lietuvos atvejis ……………………………………………………………… 7
Išvados ………………………………………………………………………………… 9
Literatūros ir šaltinių sąrašas ………………………………………………………… 10

Įvadas

XXI amžiaus santykiuose tarp valstybių, kad ir kokie jie kartais būtų priešiški ar, atvirkščiai, draugiški, vienas reiškinys yra itin ryškus – tai didėjanti valstybių tarpusavio priklausomybė. Tarpusavyje susipynę ir vienas kitą įtakojantys valstybių ekonominiai, politiniai, kultūriniai, socialiniai ir kitokio pobūdžio santykiai, savaime suprantama, nevyksta chaotiškai. Jie yra nustatomi valstybių tarpusavio susitarimais – tarptautinėmis sutartimis. Tačiau natūraliai kyla klausimas dėl tokių tarptautinių sutarčių vietos susitariančių šalių nacionalinėje teisėje, kuris neabejotinai turi būti suprantamas platesniame nacionalinės ir tarptautinės teisės santykio kontekste.
Tarptautinės teisės teorijoje santykis tarp nacionalinės šalių teisės ir tarptautinės teisės paprastai aiškinamas dviem priešingomis teorijomis arba doktrinomis: dualizmu ir monizmu. Dualizmas nacionalinę konkrečios šalies teisę ir tarptautinę teisę traktuoja kaip dvi atskiras ir nepriklausomas teisės sistemas, reguliuojančias skirtingo pobūdžio santykius: nacionalinės teisės atveju - valstybės viduje vykstančius santykius; tarptautinės teisės atveju – santykius tarp valstybių. Monizmas, priešingai, turi vienalytės teisės koncepcijos vaizdinį ir mato tiek nacionalinę šalies teisę, tiek tarptautinę teisę integralia vienos ir tos pačios teisės sistemos dalimi . Tačiau teoriniame lygmenyje monizmas nėra vienalytis: jame galima išskirti dvi pagrindines pakraipas – Lauterpacht’o ir Kelsen’o .
Lietuvoje tarptautinės teisės santykis su nacionaline Lietuvos teisės sistema yra monistinis, kaip tai savo nutarime išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Tačiau nėra aišku kuriai iš teorinių monistinės doktrinos pakraipų Lietuvos teisinė sistema yra artimesnė. Todėl šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kuriai monistinės doktrinos pakraipai yra artimesnė Lietuvos teisinė sistema. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjamos...