Tarptautinė darbo jėgos migracija

Analizė
 5
Microsoft Word 53 KB
5 puslapiai

Analize migracija. Analize migracija.

Tarptautinė darbo jėgos migracija: jos esmė, formos
ir ją sąlygojantys veiksniai
Rolandas Kripaitis
KTU Panevėžio institutas
Birutė Romikaitytė
Vytauto Didžiojo universitetas

Įvadas
Gyventojų migracija – žmonių judėjimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Gyventojų migracija turi įtakos daugeliui visuomenės gyvenimo socialinių ir ekonominių reiškinių. Migracija gali būti nuolatinė, kai naujoje vietoje įsikuriama visam laikui, ir laikina, arba sezoninė, kai įsikuriama laikinai. Gyventojų migracijos priežastys yra įvairios: ekonominės (vykstama ieškoti geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų), politinės, religinės, šeimyninės ir kitos. Migracijos apimtį parodo absoliutus migrantų skaičius, tenkantis valstybei, miestui ar regionui per tam tikrų laiką (mėnesį, metus).
Gyventojų migracija turėjo didelę įtaką žmo-nijos istorijai, tautų formavimuisi, žemių apgyveni-mui. Šis procesas visuomenėje vyko nuo seniausių laikų, truko tūkstantmečius, šimtmečius. Didelė išo-rinė gyventojų migracija prasidėjo po didžiųjų geo-grafinių atradimų; daug europiečių kėlėsi į Ameriką, vėliau į Australiją, Pietų Afriką. XX a. pr. (1900–1914 m.) iš Europos išvyko ~20 mln. gyventojų, 2 / 3 jų – į JAV. Didelė gyventojų migracija vyko I ir II pasaulinio karo bei pokario metais. Iš Azijos, Afrikos, Rytų ir Pietų Europos šalių žmonės migravo į JAV, Kanadą, Australiją, Vakarų ir Šiaurės Europą. 1869–1939 m. į Šiaurės ir Pietų Ameriką emigravo > 400 000 Lietuvos gyventojų. 1990–2003 m. iš Lietuvos išvyko ~250 000 gyventojų. Atlikti tyrimai rodo, kad net devyni iš dešimties jaunų žmonių svarsto galimybę išvykti dirbti kitur, o 16% yra linkę išvykti visam laikui.
Sraipsnio tikslas – atskleisti dabartinės gyventojų migracijos esmę, priežastis, apimtis.
Sraipsnio objektas – migraciniai procesai Lietuvoje.
Tyrimo metodai: monografinis, analizės grafinio vaizdavimo ir kiti ekonominių reiškinių tyrimo metodai.
Straipsnio medžiaga
Pasak M. Lomonosovo, migracija tikrai nėra naujas reiškinys. Ji atsirado prieš šimtus metų, tačiau kelis šimtmečius valstybių organai jos nefiksavo, nes surinkti tikslius statistikos duomenis apie migraciją buvo gana sunku. Teoriškai ji aktyviau pradėta tirti XX a. 7-ajame dešimtmetyje, spartaus ekonomikos augimo sąlygomis.
Kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, Lietuvoje vykstanti politinė, socialinė ir ekonominė transformacija padarė esminį poveikį tarptautinės migracijos procesui. Nuolatinį gyventojų prieaugį dėl migracijos iš buvusios SSRS (vidutiniškai 6–8 tūkst. žm. per metus) pakeitė masinė...