Svietimo sistema 1918-1940 metais

Referatas
 5
Microsoft Word 59 KB
6 puslapiai

REFERATAS

Švietimo raida Lietuvoje 1918 –1940 metais




2007
ĮVADAS
ŠVIETIMAS – valstybės ar kitų visuomeninių struktūrų įsteigtų institucijų (įstaigų) veikla, kurią organizuotai teikiama įvairių grupių visuomenės nariams ( visų pirmą priaugančiajai kartai) informacija ( visuomeninė patirtis), siekiant rengti gyvenimui ir darbui.
Švietimas dažniausiai suprantamas dvejopai: kaip mokymas, žinių teikimas, tenkinantis asmenybės ir visuomenės poreikius ( šviesti – tai mokyti, mokytis); kaip mokymo ir auklėjimo ( ugdomųjų) įstaigų, organizuojančių arba teikiančių išsilavinimą, esmės apibūdinimas, pvz. Švietimo ministerija, švietimo įstaigos ar institucijos.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybė ir ją apgynus nuo agresyvių kaimynų buvo susirūpinta mokyklos ir visuomenės švietimo reikalais. Taigi savo referate aptarsiu tai smulkiau.

Švietimo raida Lietuvoje 1918-1940m.

1918- 1940m. laikotarpis sudėtingas. Tai Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpis, būtent šiuo metu buvo sukurta vieninga švietimo sistema. Sąlygos švietimo raidai buvo itin nepalankios. Tuo laikotarpiu reikėjo kariauti, gintis nuo bolševikų, bermontininkų, lenkų. Nepaisant sunkumų, labai daug dėmesio buvo skiriama kultūrai, kaip ir kitoms krašto kūrimosi sritims, taigi ir švietimui.
1918-1940m. Lietuvoje buvo sukurta visa valstybinė švietimo sistema, kuri buvo kuriama keliai etapais. Jau 1922m. buvo paskelbtas visuotinio privalomo mokymo įstatymas, pradėtas įgyvendinti 1928m. Iš pradžių bendrojo lavinimo mokyklą sudarė keturmetė pradinė, keturmetė progimnazija ir keturmetė gimnazija (4+4+4). Nuo 1936m. pereita prie šešiametės pradinės mokyklos (6+3+4). Buvo įvairių tipų gimnazijų: humanitarinės su sustiprintu lotynų kalbos mokymu, gimnazijos su sustiprintu kalbų dėstymu, realinės su sustiprintu gamtos ir matematikos dėstymu, komercinės. Gimnazijos mokymo planą sudarė 16 dalykų : tikyba, lietuvių kalba ir visuotinė literatūra, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, lotynų kalba, istorija, visuomenės mokslas, filosofijos pradmenys, geografija, matematika, gamtos mokslai, paišyba, kūno kultūra ir karinis parengimas, darbeliai ir namų ruoša, muzika ie dainavimas. Nacionalinių mažumų (žydų, lenkų ir kt.) mokyklose buvo dėstoma tų mažumų gimtąja kalba. Veikė valstybinės ir privačios mokyklos. Privalomas mokymas įvestas pradedant nuo miestų ir turtingesnių apskričių bei valsčių 9 savivaldybės rūpinosi materialiais mokuklų reikalais). Mokymo turinys pradinėje mokykloje buvo platus, o reikalavimai griežti. Daugiausia dėmesio skirta gimtajai kalbai, aplinkos ir tėvynės...