Sveika mityba

Referatas
 5
Microsoft Word 71 KB
7 puslapiai

Įvadas
„Ilgaamžiškumui geriausia gyvensena yra saikinga dieta“
T. B. fon Hohenheimas (Paracelsas)
Sveikata–didžiausias turtas. Gera fizinė ir dvasinė savijauta yra būtina kasdienio mūsų gyvenimo dalis. Tačiau paprastai tik susirgę pajuntame, kokia neįkainojama vertybė yra sveikata. Kitaip tariant, gerą savijautą dažniausiai vertiname kaip savaime suprantama dalyką.
Sveikatą ir gerą savijautą lemia daug veiksnių. Nemažai įtakos turi paveldimumas, aplinkos poveikis ir gyvenimo būdas.
Statistikos duomenys rodo, kad gyvenimo būdo lyginamasis svoris tarp kitų sveikatai įtaką darančių veiksnių yra labai didelis–net 50 procentų. Tai reiškia, kad mes palyginti retai susergame dėl likimo užgaidų ar dėl paveldėto polinkio į ligas. Dažniausiai sveikatos būklė priklauso nuo gyvenimo būdo, kurį pasirenkame laisva valia. Šalia kitų sudėtinių gyvenimo būdo dalių labai svarbus vaidmuo tenka sveikai mitybai. Žmogaus organizmo būklė akivaizdžiai rodo, kaip vartojamas maistas padeda stiprinti sveikatą, apsisaugoti nuo ligų ir pailginti amžių.
Jau Hipokrato medicinoje racionalios mitybos pagridai buvo laikomi tokiais svarbiais, kad jos žinovai tuo klausimu sukūrė daugybę rekomendacijų, kurios ir dabar stebina. Ko gero, apie tautos kultūros lygį galima spręsti iš mitybos. Tinkama mityba yra sveikatos ir ilgo gyvenimo prielaida. Ji turi didžiulę profilaktinę reikšmę.
Plėtojantis kultūrai, ypač šiuolaikinei civilizacijai ir industrializacijai, rūpinimasis tinkama mityba jokiu būdu nemažėja. Dėl šiuolaikinių medikamentų, higienos, socialinės pažangos gyvenimo trukmė per kelis dešimtmečius gerokai pailgėjo, mitybos mokslui iškilo naujų problemų. Dauguma vyresnių žmonių šiandien miršta nuo ligų, kurioms įtaką daro mityba, ir tos ligos mirčių statistikoje užima pirmąsias vietas. Šiems pavojams užkirsti kelią galime tik iš anksto šviesdami gyventojus, ragindami juos klausyti gydytojų patarimų sveikos mitybos klausimais.
Šiuolaikinės mitybos problemos
Per pastaruosius dešimtmečius gerokai pasikeitė žmogaus darbo ir gyvenimo sąlygos. Kaskart tobulėja technika. Ji pavaduoja žmogaus fizinę jėgą. Todėl įvairiuose darbo baruose žmogus eikvoja gerokai mažiau energijos. Vis mažiau energijos dėl įvairiausių patogumų (centrinio šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, dulkių siurblių kt.) eikvojama ir buityje. O kiek laiko išsėdima prie televizorių, automobiliuose ir panašiai.
Taigi energijos, kurią žmogus semiasi iš suvartojamo maisto, pastaraisiais metais reikia mažiau negu tada, kai buvo sunkiai fiziškai dirbama. Tuo tarpu maistas tapo kaloringesnis–teikiantis daugiau energijos, nes gaminama ir...