Sresas darbe

Referatas
 5
Microsoft Word 66 KB
7 puslapiai

Stresas darbe

Nepaisant kylančių diskusijų dėl streso apibrėžimo visus juos sąlyginai galima suskirstyti į tris grupes:
1. požiūris kaip į stimulą – kai kurios teorijos apibrėžia ir nagrinėja stresą kaip stimulą, t.y. kaip tam tikrą situaciją, įvykį ar išorinį poreikį, kuris veikia individą ir yra potencialiai žalingas jam.
2. požiūris kaip į reakciją – daugelyje teorijų stresas suprantamas ir apibrėžiamas kaip psichologinė ar fiziologinė organizmo reakcija į tam tikrą išorinę grėsmę.
3. tarpinis požiūris – galiausiai yra tokia streso konceptualizacija, kuri koncentruojasi į kognityvinius, įvertinimo ir motyvacinius procesus, kurie įsiterpia tarp stresoriaus ir reakcijos. Šio požiūrio esmė, kad potencialus stresinis stimulas gali sukelti visiškai skirtingas emocines reakcijas skirtingiems individams priklausomai nuo to, koks yra jų individualus kognityvinis situacijos vertinimas bei jų potencialas įveikti tas emocines reakcijas.
Tipiškas stresines situacijas galima suskirstyti į: laiko stresą – kylantis situacijose, kai trūksta laiko užduotims atlikti; atsakomybės stresą – kyla situacijose, kuriose nuo priimto sprendimo daug kas priklauso, kai žmogus yra priverstas rizikuoti ir pan.; socialinį psichologinį stresą – kylantis įvairiose bendravimo situacijose; fizinį stresą – kylantis nepalankiose fizinėse sąlygose; vidinių prieštaravimų stresą – kylantis vidinių psichologinių konfliktų situacijose.
Analizuojant detaliau, galima paminėti, jog dažnai pasitaiko, kad psichinį stresą ir jį sukeliančius veiksnius apibūdina dvi sąvokos: per didelis krūvis ir nepakankamas krūvis. Ne tik dirbant viršvalandžius, bet kartais ir paprastų užduočių vykdymas gali būti stresinis. Remiantis opozicinėmis poromis “per daug-per mažai”, “per sunku-per lengva”, stresą galima charakterizuoti kiekybiškai ir kokybiškai. Atliekamas darbas gali būti per didelio ir nepakankamo krūvio. Pav. darbas prie konvejerio kiekybiškai per didelio (daug produkcijos), o kokybiškai (monotoniškas) yra nepakankamo darbo krūvio. Funkciniu požiūriu klaidinga siekti visiškai mažo darbo krūvio, nes dirbančiajam tinkamiausias yra optimalus krūvis.
Papildomą psichologinį efektą gali sukelti ir darbo aplinkos kenksmingi veiksniai. Ypač dažnas darbo vietoje kenksmingas veiksnys – triukšmas. Triukšmas ypač trugdo, kai reikia susikaupti arba kai jis izoliuoja nuo kitų žmonių.
Oro tarša taip pat turi įtakos psichiniam stresui, nes dėl jos priklausomai nuo dirbančiojo žinių apie cheminių medžiagų poveikį sveikatai gali kilti baimė. Ankstyvieji psichinio streso simptomai gali pasireikšti darbinės veiklos ir elgesio...