Šperos

...
Filologija,  Šperos,  16 psl.
2011 06 25
Matematikos špargalke. Matricos jų rūšys matricų veiksmai. Matrica vad skaičių surašytų į m eilučių ir n stulpelių lentelę. Jeigu matricoj sukeisim vietom eilutes su stulpeliais tai gausim transponuotą matricą at. Matricos turinčios po vienodą eilučių ir stulpelių skaičių vad tos pačios eilės matricos. Dvi tos pačios eilės matricos vad lygiom jeigu jų atitinkami ...
Matematika,  Šperos,  11 psl.
2011 06 25
Fizika. Valstybinio egzamino teorija. Rankraščio teisėmis puslapį lankantiems fizikos nepeikiantiems. Pratarmė. Ši knygelė – ir ne žinynas ir ne egzaminui parengtų atsakymų rinkinys. Medžiaga išdėstyta taip kad jaunuoliui surikiavus perskaitytą daugelis primirštų ar anuomet nepermąstytų fizikos sąvokų dėsnių įstrigtų tarsi savaime. Visos fizikos dar niekas neišmoko o ...
Fizika,  Šperos,  42 psl.
2011 06 25
K. Donelaitis yra lietuvių nacionalinės literatūros pradininkas sukūręs pirmąjį meninį kūrinį- poemą ?metai? patį geriausią ir regis reikšmingiausią lietuvių literatūros istorijoje. Jis yra valstiečių gyvenimo ir gamtos poetas. Dirbdamas tolminkiemio parapijoje artimai bendravo su baudžiauninkais domėjosi jų gyvenimu kultūra stengėsi padėti apšviesti pamokyti. Iš ...
Lietuvių kalba,  Šperos,  2 psl.
2011 06 25
Filosofija,  Šperos,  1 psl.
2011 06 25
1. Estetikos mokslo objektas ir uždaviniai. Estetika yra filosofijos šaka nagrinėjanti estetinių reiškinių savitumą ir aiškina jų esmę ir reikšmę. Est mokslo. Ob. Jektas - viskas kam priskiriama estetinė vertė grožis harmonija meno prigimtis. Est sričiai priklauso meno kūriniai gamtos reiškiniai peizažas saulėlydis gėlių spalvingumas?. Est objekto vertę mes vadiname - ...
Filosofija,  Šperos,  7 psl.
2011 06 25
1 kas yra filosofija filosofijos disciplinos. Filosofija ir kultūra. Filosofija ir mokslas. Filosofija. Traktuojama kaip mąstančio žmogaus įgimto polinkio filosofuoti produktas. Filosofija atsirado kai žmonėms ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Graikų filosofija atsirado kai jie ėmė teoriškai aiškinti pasalulį neigti antropomorfinius ...
Filosofija,  Šperos,  12 psl.
2011 06 25
...
Filosofija,  Šperos,  9 psl.
2011 06 25
Turinys. Įvadas. Esperanto kalbos tikslai ir kilmė. Charakteristika. Raida. Vartotojai. Esperanto kalbos mokymas. Oficialus pripažinimas. Susitikimai ir kelionės. Esperanto kalbos tyrimai ir bibliotekos. Profesiniai kontaktai ir specifiniai interesai. Esperanto literatūra. Vertyimai. Teatras. Muzika. Periodiniai leidiniai. Radijas ir televizija. Internetas. Lietuvių esperantininkų sąjunga ...
Filosofija,  Šperos,  11 psl.
2011 06 25
...
Filosofija,  Šperos,  4 psl.
2011 06 25
...
Fizika,  Šperos,  7 psl.
2011 06 25
Ii kursas 3 semestras. Kūno kultūros teorijos mokslo samprata. Kūno kultūros teorijos mokslas glaudžiai susijęs su edukologija jos dalis nes remiasi tais pačiais pagrindiniais dėsniais ir metodiniais ugdymo principais. Kūno kultūros vertybiniai ir veiklos aspektai. Vertybė subjekto santykis su objektu išraiška. Subjektas – žmogus sportinė veikla – objektas. Subjektas įtraukia ...
Kalbos kultūra,  Šperos,  26 psl.
2011 06 25
Komunikacija ir informacija. ?komunikacija? atėjęs iš lot. K. Ir reiškia dalintis dalytis bendru. Communis – bendras --gtcommunicare. Liet. K. Tai yra ?bendravimas? bet jis labiau taikomas tarpasmeniniam bendravimui. Komunikacija – tai pasikeitimas informacija. Informacija – visi informacijos perdavimo procesai ne tik tarp žmonių bet ir augalų gyvūnų ar mašinų. - informacijos ...
Komunikacijos,  Šperos,  23 psl.
2011 06 25
Kristijono donelaičio poemos ?metai? ištraukos analizė. Nė vienas grožinės. Literatūros kūrinys negali prilygti unikaliajam k. Donelaičio kūriniui. ?metai?-. Himnui lietuviškam žodžiui gimtajai gamtai lietuvybės skleidėjams. Nutautėjusiame krašte. Tai lyg pirmasis negandų vėjuose išaugęs ir įleidęs. Tvirtas šaknis medis kurio užuovėjoje savo lapelius pradėjo kelti kiti. ...
Lietuvių kalba,  Šperos,  18 psl.
2011 06 25
Įvadas. Esperanto – tai dirbtinė kalba kuri yra viena populiariausių pasaulyje. Šiame referate noriu papasakoti apie šios kalbos kūrėją liudviką lazarį zamenhofą esperanto kalbos kūrimo etapus kilmę kalbos esmę plitimą ir vartojimą. Savo darbe daugiausia rėmiausi lauryno skūpo knygute apie esperanto kalbą ?esperanto tarptautinė kalba? taip pat labai padėjo nagrinėjant ...
Lietuvių kalba,  Šperos,  10 psl.
2011 06 25