Sokrato filosofija

Referatas
 5
Microsoft Word 55 KB
5 puslapiai

Sokrato folosofija referatas. Filosofijos referatas sokratas. Sokrato folosofija referatas. Filosofijos referatas sokratas.

SOKRATO FILOSOFIJA


Sokratas glaudžiai susijęs su savo epocha.Jis yra ne tik svarbi filosofijos istorijos-pati idomiausia senovės filosofijos-figura, bet ir pasaulinės istorijos asmenybė. Jis žymi
pagrindinį dvasios atsigręžimo į save pačią taška; šitas posūkis Sokrato filosofijoje įgijo mintinę išraišką. Kartu su Sokratu atėjo beribis subjektyvumas, savimonės laisvė. Aš privalau būti tiesiogiai esantis, privalau būti visame, ką aš galvoju. Mūsų laikais šita laisvė yra tapusi beribiu ir absoliučiu reikalavimu. Senosiose filosofijos istorijose ypatingu Sokrato nuopelnu laikoma tai, kad jis prie filosofijos prijungė etiką, kuri anksčiau gvildeno tik gamtą.
Tiksliau sakant, Sokrato mokymas yra moralė-Etika –tai dorovė. O moralėje svarbiausias dalykas yra mano požiūris, mano ketinimas, joje lemiamas veiksnys yra subjektyvusis aspektas, mano nuomonė apie gėrį.
Iki Sokrato atėniečiai buvo doroviški, bet ne morališki žmonės; savo santykių protingumą jie vygdė nesamprotaudami, nežinodami, kad jie yra geri žmonės. Moralumas santykius susieja su žimėjimu, kad būtent šitas, o ne kitas dalykas yra gėris. Su refleksija susieta dorovė yra moralumas. Šitokiu būdu Sokratas davė pradžią moralės filosofijai.
Ciceronas kartojo, kad jis filosofiją iš dangaus nukėlė ant žemės, atvedė ją į namus ir į turgų. Šie žodžiai dažnai buvo suprantami taip, tarsi geriausia ir tikriausia filosofija būtų namų ir virtuvės filosofija, kuri yra draugų ir bičiūlių pasišnekėjimai apie padorumą ir t.t. Kazdieninio gyvenimo tiesų pasvarstymai, kurie nesiskverbia į dangaus, juoba į sąmonės gilumas; esą taip filosofuoti pirmasis išdrįso būtent Sokratas. Tačiau Sokratas turėjo paplušėti, kol galėjo prieiti prie praktinės filosofijos; pirma jis permąstė visas andainykštės filosofijos spekuliacijas, kad įsiskverbtų į sąmonės, į minties vidų.Toks bendrasis Sokrato filosofavimo principas.
Jo gyvenimo istorija- tai jo, kaip atskiro asmens, istorija, antra vertus, tai jo filosofijos istorija, jo filosofinė veikla neatsiejama nuo jo gyvenimo; jo likimas suaugęs su jo principu ir yra giliai tragiškas. Jo likimas nėra vien jo asmeninis, individualus romantiškas likimas; tai buvo Atėnų tragedija, Graikijos tragedija, kuri įvyko, o Sokratas buvo jos išraiška.
Čia pasireiškia dvi priešpriešais veikiančios jėgos. Viena jėga yra dieviškoji teisi, naivūs papročiai- dorybė, religija, tapačios valiai, - jų įstatymai apibrėžią laisvą, kilmę dorą gyvenymą; abstrakčiai tai galima pavadinti objektyvąja laisve, dorove, religingumu, kuria yra Savoji žmogaus esmė. Kitas priešingas principas irgi yra dieviška sąmonės...