Sofistika

Konspektas
 5
Microsoft Word 39 KB
2 puslapiai

Sofistika yra būdas, kuriuo filosofija pasireiškia viešumoje, šitaip įeidama į kasdienį žmogaus pasaulį. Virsdama sofistika, filosofija išties duoda realią ar tariamą naudą. Išmintis buvo paversta preke. Idėjų neįmanoma nei nusipirkti, nei parduoti. Užtat galima parduoti žinias arba žodžius. Toks buvo ir yra pagrindinis sofistų užsiėmimas. Sofistikos atmainų būta nepaprastai įvairių, nes neaprėpiamai įvairi yra žinių ir žodžių stichija. Sofistai linksmindavo karalius ir turtuolius. Sofistai mokė dorybės įrodinėdami, kad ji teikia naudą visuomenei ir malonumą individui. Sofistai buvo gyvenimo ir politinio meno mokytojai, švietėjai, jaunimo auklėtojai. Filosofija virsta sofistika, persikūnydama ir į rimtesnius pavydalus. Neretai ji tampa religijos pakaitalu, kurdama sektas, mokyklas, kur filosofas persikūnija į autoritarinį lyderį, tampa dvasininku, vadu. Tokiu atveju filosofija išsigimsta ir tampa kolektyvinės šizofrenijos forma (sektantiška sofistika). Filosofija virsta sofistika ir tada, kai ji siekia tapti mokslo pakaitalu, pretenduodama grynuoju mąstymu įsismelkti į tą sritį, kuri prienama tik matematinei eksperimentinei gamtotyrai. Pernelyg didelės filosofijos pretenzijos pažinti pasaulį yra trumpiausias kelias į prastą sofistiką. Dar vienas sofistika virtusios filosofijos pavidalas - ideologija, kai autentiškoje filosofinėje būsenoje atsiradusios idėjos supaprastinamos ir paverčiamos jėgos instrumentais. Ideologija yra išsigimusi filosofija.
Esama ir daugiau sofistikos atmainų. Apibūdindami viešąjį filosofijos gyvenimą nuolat vyraujančioje žmogaus pasaulio kasdienybėje turime prieiti tokią išvadą: pirmiausia ir dažniausiai į žmogaus filosofija įeina ir jame gyvena vienpusišku pavidalu, kaip sofistika. Sofistika yra filosofo kompromiso su kasdienybe padarinys. Šio kompromiso negali išvengti net patys didžiausi mąstytojai. Nuo sofistikos negali atitrūkti net pats...