Socialinės pedagogikos idėjos Lietuvoje

Referatas
 5
Microsoft Word 77 KB
8 puslapiai

Socialinės pedagogikos idėjos Lietuvoje

Lietuvių tautos ir ypač jaunosios kartos ugdymas buvo vykdomas specifinėmis sąlygomis: ilgus šimtmečius lietuvių tauta nešė tai unijų, tai okupacijų jungą. O tai ir lėmė savitą tautos ugdymo socialinį pobūdį. Ugdymas Lietuvoje visada viešojoje ar slaptojoje lietuviškoje mokykloje buvo persunktas tautiniu koloritu: liaudies epas, mitologija, tautosaka, etninė tautos pedagogika visada lydėjo ugdymo procesą, o jais rėmėsi pedagoginė mintis. Iš čia tauta sėmėsi stiprybės, susiklausymo, vienybės. Lietuvių tauta nuo seno garbino dievus, buvo gerbiamas, tačiau negarbinamas žmogus. Čia nebuvo žmogaus asmens kulto, bet ir individas- asmuo nebuvo pajungiamas masei, suniveliuojamas. Kad lietuvių tauta nemėgo standartų, liudija ir lietuvių senoji architektūra, liaudies menas ir kt. žmogus nebuvo supriešinamas su visuomene, iškeliamas virš kitų. Tai atsispindėjo visuomeniniame gyvenime ir mokyklų praktikoje. Tai būdinga ir lietuvių tautos pedagogikai ir socialinio auklėjimo teorijai.
Stasio Šalkauskio socialinio ugdymo teorija. S. Šalkauskis augo ir brendo Vidurio Lietuvoje. Aukštuosius mokslus baigė Rytuose- Maskvoje, kurį laiką dirbo Vidurinėje Azijoje. Tobulinosi Vakarų Europoje. Būdamas aštraus proto, jis giliai pažino lietuviškas Rytų ir Vakarų kultūros šaknis, jas analizavo, lygino ir čia ieškojo lietuvių tautos kultūros ištakų ir jos ateities kelių, kuriuos turėjo nulemti švietimas, jaunosios kartos rengimas gyvenimui. Daug dėmesio skyrė žmonių tarpusavio santykiams. Jis vienodai smerkė ir kapitalistinio pasaulio propaguojamą individualizmą, asmens iškėlimą virš visuomenės ir rytietišką kolektyvizmą, asmenį pajungiantį kolektyvui. Šalkauskis pasisako už asmens integravimą į visuomenę lygiateisiais pagrindais. Ir todėl jis siūlo visą pedagogikos mokslų sistemą remti socialine teorija, P. Natorpo vadinama socialine pedagogika. Sintezės nebūvimas tarp individualaus (klasikinė pedagogika) ir visuomeninio ( fašistinė, komunistinė pedagogika) ugdymo sukelia ir aštrina prieštaravimus tarp individo ir visuomenės, kurie veda į karus, revoliucijas ir kitus visuomenės kataklizmus.
Visuomeninis auklėjimas socializuojant žmonių visuomenę ypač aktualus tampa plečiantis ir stiprėjant ryšiams visuomenėje, gausėjant žmonijai ir ypač kai pradeda atgimti pavergtos tautos, kuriasi naujos valstybės, kokia tuo metu buvo Lietuva. Visuomeninis, socialinis auklėjimas gali formuoti humaniškas nuotaikas, bet kartais padeda atsirasti agresyviam nacionalizmui, kuris turi socialines šaknis ir reiškiasi patologine forma, bet kartais gali eliminuoti kosmopolitinį internacionalizmą, ir drauge...