Smurtas prieš moteris šeimoje

Referatas
 5
Microsoft Word 120 KB
15 puslapiai

Smurtas prieš moteris šeimoje kursinis. Smurtas prieš moteris šeimoje kursinis.

Problemos aktualumas
Žinia apie smurtą prieš 10-15 metų sukrėsdavo kiekvieną. Šiandien, kai kas valandą ar dažniau įvykdomi įvairiausi smurto, ypač buitinio, aktai , kuriuos dažniausiai patiria moterys, su šiais siaubingais faktais visuomenė lyg ir apsiprato. Ir pačios moterys tarsi susitaiko su tokiu faktu, nekalba apie šį baisų patirtį, nes žino, kad vargu ar sulauks pagalbos iš visuomenės. Šiandien moteris neturi ir materialinių galimybių nutraukti ryšių su smurtaujančiu vyru, siautėjančiu namuose. Nėra bendrabučių, kuriuose tokia moteris su vaikais galėtų gauti laikiną prieglobstį, o po kelerių metų galėtų įsigyti butą. Šiuolaikinė tikrovė yra tokia, kad galima laikyti prievarta ir tai , jog moteris su vaikais yra priverta gyventi šalia siautėjančio žmogaus. Į policiją bei gydymo įstaigą moterys dažnai kreipiasi tik tada, kai sužalojimai yra sunkūs. Kita vertus, visuomenėja vyrauja nuomonė, kad jeigu vyras skriaudžia moterį, tai gal ji pati dėl to kalta. Daug moterų bijo būti visuomenės pasmerktos už tai, kad palieka vyrą, ir todėl apskritai nesiryžta keisti gyvenimo.

Smurto samprata
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į šalį plūstelėjo ne tik gaivus laisvės vėjas, bet ir grėsminga nusikaltimų, seksualinės prievartos, smurto banga.nuo to ypač kenčia vaikai ir moterys. Vis daugiau apiplėštų, sumuštų ir išprievartautų moterų kreipiasi į policiją, tačiau kitos tyli. Tad kas slypi po tais ausį rėžiančiais žodžiais SMURTAS, PRIEVARTAŲ
Smurtas, prievarta lydi visą žmonijos istoriją. Įvairūs šio reiškinio aspektai (motyvai, būdai, pasekmės)aprašyti įvairiuose istoriniuose šaltiniuose, literatūroje. Smurtas ir prievarta vaizduojami įvairiai- kaip didvyriškumas ar kaip nusikaltimai. Šios sąvokos nepaaiškina nei ,,mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija”, nei ,,lietuviškoji tarybinė”
enciklopedija" (1983 m.)- "Lietuvių kalbos žodyne" smurtas įvardijamas kaip "šiurkšti prievarta, priespauda, pavojus" , "Lietuvių enciklopedijoje" smurtas įvardijamas kaip "prievarta; po kūno sužalojimo antras kūno neliečiamybės pažeidimo pavidalas, kuris nuo sužalojimo skiriasi tuo, kad smurto veiksmu nesuardoma kūno sveikata". Jungtinių Tautų vaikų fondo (JTVF) Lietuvos nacionalinio komiteto ir Jungtinių Tautų vystymo programos 1995 metais išleistame leidinyje "Šeimos ir vaikai Lietuvoje" smurtu ir prievarta "laikoma visa, kas atneša asmeniui psichologinę, fizinę, dvasinę ar seksualinę žalą ir kentėjimą, taip pat grasinimai, bandymai apriboti asmens laisvę".
Prievartos kaip reiškinio struktūroje galima išskirti keletą sudedamųjų dalių. Viena iš jų - psichologinė - emocinė...