Skurdo nedarbo ir nusikalstamumo Lietuvoje ryšio įvertinimas

 5
Microsoft Word 113 KB
15 puslapiai


ĮŽANGA

Šio darbo tikslas – atskleisti, kodėl nedarbas yra neišvengiamas, kas
lemia jo lygį ir dinamiką, kokios yra nedarbo formos. Svarbus natūralusis
nedarbo lygis, kuris visuomenei ir ekonomikai yra lyg ir priimtinas, bei
nedarbo rodikliai.
Kadangi dėl nedarbo visuomenė patiria didžiulių mikroekenominių ir
makroekenominių nuostolių, svarbu išnagrinėti nedarbo kaštus ir pasekmes.
Taip pat būtina atskleisti nedarbo sumažinimo būdus, kokias užimtumo
programas turi įgyvendinti vyriausybė, juo labiau, kad jas mokslininkai
vertina labai prieštaringai. Todėl ekonomikos teorija, išryškinusi kurios
nors ekonomikos politikos trūkumus, gali padėti geriau pažinti ir įvertinti
nedarbo problemų sprendimo alternatyviuosius variantus, o vyriausybei –
pasirinkti optimalius sprendimus.
Čia nagrinėjame socialinės grupės – bedarbių – problemas: skurdo
priežastis, valstybės paramą jiems per socialines išmokas, ar valstybės
parama pilnai atitinka šiai socialinei grupei paramos tikslus ir
uždavinius; dabartinę situaciją darbo rinkoje.

1. NEDARBAS
Viena svarbiausių makroekonominių problemų yra nedarbas. Daugelis
žmonių netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio
smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir
ekonominių diskusijų objektas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos
būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną
ekonomikos „sveikatos“ rodiklių. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami
nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo
nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką.
Tačiau reikia pripažinti, kad mokslininkų požiūris į nedarbą kaip
problemą kito priklausomai nuo situacijos darbo rinkoje.
1.1 NEDARBAS IR JO PRIEŽASTYS. NATŪRALUSIS NEDARBO LYGIS
1.1.1 Darbo jėgos ir nedarbo sąvokos
Norėdami išsiaiškinti mus dominančią nedarbo sąvoką, pirmiausia
turėtume patyrinėti kitas su juo glaudžiai susijusias sąvokas. Viena jų yra
darbo jėga. Tai visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies
piliečiai, kitaip tariant, žmonės, kurie nori ir gali dirbti. Darbo jėgos
šaltinis yra šalies gyventojai.
Gyventojai – tai nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami metų
pradžioje.
Tarptautinė darbo organizacija (TDO) gyventojus skirsto į ekonominiu
atžvilgiu aktyvius ir neaktyvius.
Pateikiame pagal TDO metodologiją sudarytą gyventojų klasifikacijos
schemą:


dirbantys už atlyginimą Gyventojai:
a) moksleiviai ir studentai,
visą ar nevisą darbo laiką; a) neturintys...