Skredzius

Lietuvių rašiniai
Rašinys
 5
Microsoft Word 27 KB
1 puslapis

Lapino paveikslas Vinco Krėvės
Apsakyme „Skerdžius

Vincas Krėvė buvo dzūkų krašto rašytojas. Jis mokėjo atskleisti kurinio mintį. Rašytojas yra parašęs daug apsakymų, viena iš jų „Skerdžius“.
Apsakyme Vincas Krėvė rašo, kad Lapinas buvo labai senas, bet drūtas žmogus. Jis tikėjo žmogaus ir gamtos ryšiu, mėgo šilelyje ganyti karves. Buvo savimi pasitikintis ir tikėjo, kad gyvens tol, kol Grainio liepa žaliuos. Skerdžius tvirtino: „Kol ji žaliuoja, aš anksčiau nemirsiu“. Skerdžius buvo gamtos vaikas. Lapinas visada sakydavo: „Nesodinti girias reikia, bet mylėti“ Jis daug laiko praleisdavo gamtoje su vaikais.
Skerdžius vaikams mėgo pasakoti nebūtas istorijas. Jis buvo linksmas ir geras pasakorius, bet tie pasakojimai buvo melagingi. Lapinas mylėjo vaikus, mokėjo su jais bendrauti.
Visada padėdavo moterims ir rūpinosi jomis. Buvo dėmesingas kaimo žmonėms. Kaimo žmonės jį mylėjo. Buvo pakantus ūkininkų pašaipoms ir elgesiui. Taikėsi prie kaimo žmonių gyvenimo. Skerdžiui nepatiko, kad prie svetimų žmonių iš jo juokiamasi.
Gyveno dūminėje pirkaitėje, neturėjo vaikų, buvo našlys. Dar Vincas Krėvė rašo, kad Lapinas buvo vienišas ir norėjo numirti vienas.
Skerdžius netiki į Dievą, jis buvo senojo tikėjimo žmogus. Lapinas prieš mirtį bijojo, kad kunigas nepaklaustų apie tikėjimą. Skerdžius buvo laisvas žmogus.
Perskaičiuosi Vinco Krėvės apsakymą...