Siurealizmas smetoninėje Lietuvoje

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 54 KB
5 puslapiai

Po “geležinės uždangos” griovimo šiuolaikinis pasaulis pasikeitė. Dvipoliariškumą (dvi supervalstybės) pakeitė daugiapoliariškumas. Valstybių tarptautiniai santykiai užleidžia vietą atvirai informacinei erdvei ir pan.
Negalima vienareikšmiškai teigti, kad pasaulis tapo geresnis arba blogesnis, jis tapo atviresnis. Užimti tinkamą vietą šiame pasaulyje padeda technologiniai laimėjimai vienoje ar kitoje srityje. Jie remiasi sociokultūrinės identifikacijos ypatumais. To neįmanoma pasiekti, aklai pasisavinant kitų valstybių vystymosi modelių, arba einant Vakarų modernizacijos keliu.
Transnacionalinėje ekonominėje erdvėje niekas nelaukia, kol vienoje ar kitoje valstybėje pasibaigs reformų imitacija arba bus nugalėta socialinė-ekonominė krizė. Iš tikrųjų šiame pasaulyje nėra galimybės apeliuoti į ką nors – pasaulyje nėra bendro Prezidento ar bendro Dievo.
NUO BIPOLIARIŠKUMO PRIE POLICENTRIZMO:
Nėra vienintelio “civilizacijos” apibrėžimo. Civilizacija (lotyniškai- “pilietinis”) nustato vystymosi, materialinės bei dvasinės kultūros lygį. Sąvoka “civilizacija” pakeitė “barbarų” sąvoką, kai, anot Aristotelio, žmogaus pasaulis buvo padalintas į dvi puses: “laisvo” ir “vergo iš prigimties”. Plačiąja prasme civilizacija suprantama kaip žmonių ir valstybių pastovus sociokultūrinis bendrumas. Tai yra tarsi “kultūros” sinonimas. Siaurąja prasme (remiamasi Gumiliovu) civilizacija kaip superetnosas – tai yra tautos, kurias jungia tam tikras dvasinis giminingumas, psichologinis panašumas bei abipusiška simpatija (komplementarumas).
Gamtos ir geografinis faktorius yra vienas iš elementų formuojančių civilizaciją. Tai atsispindi gamtos analoguose: civilizacijos ir didžiosios istorinės upės, Viduržemio jūros, Ramiojo vandenyno, Dunojaus, Eurazijos civilizacija.
Pagal valdymo ir gamybos technologijas, santykius ir žmogaus veiklos reguliavimo mechanizmą išskiriamos “tradicionalistinio” bei “technogeninio” tipo civilizacijos.
Šiuolaikiniame pasaulyje civilizacija traktuojama ir kaip “komfortas” arba “patogumas”, kurį mums suteikia technika. Patogios gyvenamosios aplinkos kūrimas prisideda prie žmogaus suaugimo su techniniu kolektyvu. Tokio proceso rezultatas būna toks – vidinis poreikis būti ne tik civilizuotu, bet ir kultūringu nyksta.
Toynbee savo veikale identifikavo 37 civilizacijas: iš jų 28 klestinčias, 5 neišvystytas ir 4 apmiriančias. Savo ruožtu, klestinčios civilizacijos skirstomos į nepriklausomas bei civilizacijas-palydovus. Civilizacijų policentrizmas padeda pašalinti istoriškumo ribotumą, šokti tolyn.
Tuo Gamta tarsi saugo tautas ir valstybes nuo jų siekimo prie hegemonijos...