Simboliai maironio eilėraščiuose

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 36 KB
2 puslapiai

Jau niekas Tavęs taip giliai nemylės,
Kaip tavo nuliūdęs poeta!
Ar kas ir kančių tiek pakelti galės
Tik tai dėl tavęs, numylėta?
Maironis

Įvadas

Simbolis (gr. symbolon – sutartinis ženklas) yra daikto, reiškinio pavadinimo pakeitimas sąlyginiu ženklu, kuo nors primenančiu aptariamąjį, pavyzdžiui: rytas – gyvenimo pradžios, džiugios vilties, naktis – mirties, ledas – nelaisvės simboliai.
Simbolizmas kaip meninė kryptis paradėjo reikštis apie 1885m., kaip reakcija prie natūralizmo ir impresionizmo. Simbolizmui mene pradžią davė XIX a. antrojoje pusėje Anglijoje susikūrusi menininkų prerafaelitų grupė, kuri siužetų savo kūrybai ieškojo viduramžių legendose ir poezijoje.
Lietuvių lyrika nemaža simbolių perėmė iš liaudies dainų (saulelė – motulė, lelijėlė – mergelė, dobilėlis – bernelis), netruko sukaupti tradiciniais tapusių literatūrinių simbolių atsargas (audra – pavojus, grandinės – priespauda). Tai daugiausia vienareikšmiai simboliai. Ilgainiui lietuvių eilėraščio simbolika plėtėsi, individualėjo. Atskirų įvaizdžių prasmė darėsi daugiareikšmė, iki galo nenuspėjama, neišaiškinama.

Maironis
XIX a. pabaigoje. ir XX a. pradžioje pasaulyje gyveno daug rašytojų, kūrėjų, poetų simbolistų. Ne išimtis iš jų ir Maironis -(šiuo slapyvardžiu pasirašinėjęs Jonas Mačiulis) iškiliausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių poetas. Jis gimė 1862m. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje.
Būtent šių dviejų amžių sandūroje sutvisko nauja šviesa, nušvietusi kiekvieno lietuvio gyvenimo tikslą, sujaukusi pasyvų mąstymą, sudrumstusi giliausias pasąmonės erdves, sukėlusi praeities didybės ir nuoskaudų akimirkas, privertusi “atsimerkti” ir žvelgti ne vien į praeitį, bet ir į ateitį… Tai - Maironis - daugelio lyrikos formų kūrėjas ir pradininkas. Jo poezijoje...