Senovės kelionės- pagal sinuhe egiptietį mika waltari

Referatas
 5
Microsoft Word 105 KB
13 puslapiai

Turinys:
Įvadas 3
Tikslas 3
Uždaviniai 3
Įžanga 4
Egiptas - Tėbai 5
Nilas 7
Faraonas ir kariuomenė 8
Medicina 9
Kelionės 10
Aplankytosios šalys, jų kultūra bei ypatybės 15
Babilonas 15
Sirija 15
Mitanija 16
Hetitų imperija 16
Kreta 17
Išvados 18
Literatūra 19


Mika Waltari
Mika Waltari (1908-1979) vadinamas garsiausiu suomių rašytoju, atvėrusiu savo tėvynei pasaulį. Labiausiai rašytoją išgarsino romanas „Sinuhė egiptietis“ (1945). Jis buvo pavadintas pirmuoju pasaulio bestseleriu. Jo veiksmas vyksta 1390-1335 m. pr. Kr., jame parodomas faraono Echnatono gyvenimas, egiptiečių nusivylimas reformomis ir Egipto žlugimas.
Romanui „Sinuhė egiptietis“ M. Waltari ruošėsi 10 metų – studijavo ir vertė istorinius veikalus apie senovės Egipto bei gretimų kraštų istoriją, senovės Egipto mediciną, nes pagrindiniu knygos herojumi pasirinko karališkąjį faraono rūmų gydytoją. Knygoje vaizduojami autentiški senojo Egipto įvykiai, ryškiausios asmenybės, religijos, papročiai, gretimų valstybių – Kretos, Babilono, Sirijos, Mitanijos bei Hetitų imperijos – gyvenimas, Egipto ryšiai su jomis, tų kraštų religija, papročiai ir gyvenimo būdas. Knyga spinduliuoja tikroviškumu, labai daug dėmesio rašytojas skyrė kelionių aprašymams, atskleidžio to meto kelionių tikslus ir priežastis, sunkumus, su kuriais susidurdavo keliautojai.

Tikslas:

Pristatyti Miko Waltari knygą „Sinuhė egiptietis“.

Uždaviniai:

1. Supažindinti su Egipto santvarka, ekonomika kultūra bei Nilo įtaka šalies prekybai ir kelionėms;
2. Atskleisti faraono įtaką bei kariuomenės vaidmenį šalies gyvenimui;
3. Įvertinti to meto Egipto ir kaimyninių šalių medicinos lygį;
4. Išanalizuoti Naujosios Karalystės laikotarpio keliones, jų pobūdį, tikslus, transporto priemones.

Įžanga

Vidurinės karalystės laikotarpiu (1990-1785 m. pr. K.) klestėjo ne tik žemdirbiai, auginantys javus, linus, papirusus, bet ir amatininkai, kurie miestuose sudarė vidurinę klasę. To meto Egipto žemės ūkio produktų ir amatininkų dirbinių buvo daugiau, nei vietos gyventojai galėjo nupirkti. Ypač sunku buvo parduoti vertingas prekes (brangakmenius, tepalus, kvepalus, auksinius papuošalus, laukinių gyvūnų kailius, juodmedžio dirbinius). Šiuos amatininkų dirbinius, žemės ūkio produktus Egipto pirkliai pradėjo gabenti į užsienį, daugiausia į Rytus į Krėtos salą. Finikiečių laivai brangias egiptiečių prekes išvežiodavo po visus Viduržemio jūros uostus, o į Egiptą plukdydavo ispanišką alavą, medieną ir sidabrą. Iš Krėtos, kontroliavusios visas Egėjo jūros...