Senovės graikų - romėnų istoriografijos palyginimas

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 68 KB
7 puslapiai

TURINYS

Įvadas2
I dalis. Antikinės istoriografijos raida3
II dalis. Istorijos žanrų rūšys5
III dalis. Graikų-romėnų istoriografijos būdingiausi bruožai9
Išvados11
Literatūros sąrašas12

ĮVADAS

Europos istoriografijos ir bendrai istoriografijos mokslo pradžia reikėtų laikyti antikinį laikotarpį. Būtent tuo metu susiformuoja visi mums žinomi istoriografijos žanrai. Prasidėjusi kaip geografinio-etnografinio pobūdžio, ji išauga į visuotinę istoriją, atsiranda politinė monografija, skirta vieno karo įvykiams ir sudėtingam jo priežasčių kompleksui atskleisti, istoriniai memuarai, kt.
Istorijos gimimas yra viena iš graikiškojo stebuklo sudedamųjų dalių. Žinoma, kad ir senovės Rytuose egzistavo istorinis sąmoningumas, kurio pėdsakus rastume įvairiausių įrašų fragmentuose. Tačiau antikinė istoriografija (tiek graikų, tiek romėnų) iš esmės skiriasi – joje buvo domimasi ne atskirais faktais, o visuma; stengtasi rasti tarp faktų egzistuojančius ryšius ir sąveiką. Antikiniai autoriai pirmieji stengėsi kritiškai įvertinti jiems prieinamus šaltinius.
Tai galima tiesiogiai sieti su demokratijos išsiskleidimu, žmogaus kaip politinio individo saviidentifikacija, turtinga intelektualine bei rašytine tradicija. Šis naujasis literatūrinis žanras progresyviai atsiskiria nuo epopėjos. Iš pradžių ėjusi kartu su mitine tikrove, labai greitai ima ją vertinti kritiškai. Tačiau nežiūrint viso kritško požiūrio, antikinėje Graikijoje ir Romoje šis naujasis literatūros žanras kitų atžvilgiu užėmė žemesnę padėtį. Labai svarbu pažymėti, kad Antikos istorikus iš esmės randame tarp pagyvenusių, pasitraukusių iš politinės veiklos žmonių, arba tarp tremtinių, priverstų ne savo valia pamatyti svetimus, keistus kraštus ir turinčių sugebėjimų įvertinti politines bei karines permainas. Skirtingai nuo įvaizdžio, sukurto humanistinės Renesanso tradicijos, kuri juos manė buvus amžinųjų vertybių garantais, iš tiesų antikos istorikų pagrindine užduotimi buvo papasakoti apie artimą praeitį ir aprašyti pasaulį, kuriame gyvena.
Taigi, šio darbo tikslas – palyginti, iš pažiūros, du panašius laikotarpius: senovės Graikijos ir senovės Romos, bei nustatyti šių abiejų panašių kultūrų bendrumus ir skirtumus. Šiam tikslui pasiekti bus naudojamas istorinis-lyginamasis metodas ir šaltinių analizė.


I DALIS
Antikinės istoriografijos raida

Istoriografija antikinėje Graikijoje atsirado pačioje archajinio laikotarpio pabaigoje (VI a. pr. Kr. vidury) ir greitai tampa vienu iš populiariausių literatūros žanrų. Nuo pat atsiradimo pradžios ji buvo atvira kitų žanrų...