Semiotika

Konspektas
 5
Microsoft Word 70 KB
7 puslapiai

Semiotika
Logikos vieta mokslų sistemoje
Logikos objektas ir apibrėžimas. Praktinė užduotis: suformuluoti apibrėžimą. Logikos objektas – mąstymas. Kokiu atžvilgiu? Mąstymo taisyklingumo atžvilgiu. Reikia skirti atradimo ir pagrindimo kontekstą. Kas kita kaip mintis randasi, kas kita - kaip ji pagrindžiama. Daugelis minčių atsiranda, bet mes jas atmetame, remdamiesi tam tikrais normatyviniais kriterijais. Logika tiria koks mąstymas turi būti (normatyvinis mokslas), psichologija - koks mąstymas yra (empirinis mokslas).
Akivaizdu, kad tokio mokslinio projekto bendra prielaida turi būti supratimas, kad kalba, kaip ir jąja realizuojami samprotavimai, yra prieinama racionaliai analizei ir yra reguliuojama tam tikrų dėsningumų, taisyklių, normų, o apie tų dėsningumų prigimtį kalbos vartotojai dažniausiai turi tik intuityvų supratimą.
Logikos kryptys
Šiuolaikinėje logikoje skiriame dvi dideles sritis: matematinę logiką ir filosofinę logiką.
Matematinė ar simbolinė logika yra loginio skaičiavimo teorija. Jai rūpi atlikti tokį griežtą formalizavimą, kad ženklais (simboliais) galima būtų "skaičiuoti", laikantis nustatytų operavimo taisyklių (kaip matematikoje). Tam visiškai abstrahuojamasi nuo bet kokio turinio ir eliminuojama (dažnai netiksli) kasdienė kalba. Tad loginis skaičiavimas yra "ženklų sistema su jai priklausančiomis operavimo taisyklėmis" (Bochenski-Menne). Pvz. šachmatai arba algebra yra toks skaičiavimas.
Filosofinėje logikoje aiškinamasi loginio skaičiavimo prielaidos. Tai reiškia, kad, prieš sudarant loginio skaičiavimo sistemą ir joje "logiškai skaičiuojant", turi būti išsiaiškinta ženklų reikšmė ir vartojimas. Šią funkciją tradiciškai sau prisiima mokslas, vadinamas semiotika (iš gr. semeion = ženklas). Skiriama trys ženklo matmenys ir atitinkamai, trys semiotinės disciplinos.
Semiotika: trys ženklo matmenys
J.M.Bochenskis: "Pagrindinė semiotikos idėja, kuri kartu yra pagrindas semiotikos suskirstymui, gali būti suformuluota taip: jeigu žmogus kažką sako kitam žmogui, tuomet kiekvienas jo pavartotas žodis liečia tris skirtingus dalykus:
a) pirmiausia žodis priklauso kalbai, vadinasi, turi tam tikrus santykius su kitais tos kalbos žodžiais. Pvz., sakinyje jis stovi tarp dviejų kitų žodžių (tarkim žodis "ir") arba sakinio pradžioje ir t.t. Šie santykiai vadinami sintaksiniais; tai žodžių santykiai vienų su kitais;
b) antra, tai, ką šis žmogus sako, turi reikšmę: jo žodžiai ką nors reiškia, jais norima kitam perteitki ką nors konkretaus. Taigi be sintaksinio santykio dar turime reikalą su kitu santykiu, būtent žodžio ir to, kas juo yra mąstoma, santykiu. Šis santykis...