Seimas ir jo veikla

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 184 KB
25 puslapiai

Seimas ir jo veikla

„Istorija yra gyvenimo mokykla“. Mūsų gyvenamais laikais, kada įvykiai pasaulyje labai greitai vystosi, ypač svarbu pažadinti istoriją. Visa, kas vyksta dabar, yra glaudžiai susiję su praeitimi. Todėl nesusipažinęs su praeitimi, žmogus negalės paaiškinti ir dabarties.

Ciceronas

Mūsų tikslai:
Pasirinkus šią temą, mes norėjome sužinoti apie mūsų valstybės praeitį ir apie tai, kas vyksta aplink mus dabar.
Mes norėjome įrodyti, kad ne tik suaugusieji žmonės ir politikai domisi Seimo veikla, bet ir jaunimas, kuris drąsiai žvelgia į mūsų šalies ateitį. Jie nori, kad visas pasaulis sužinotų apie mažą valstybę su savo valdžia ir įstatymais.


Čia rasite informacijos apie:
 Seimo praeitį, parlamentą;
 IV-ius Seimus;
 Frakcijas;
 Seimo narius;
 Seimo vaizdus bei jų gyventojus
ir daug kitos įdomios medžiagos apie Lietuvos Seimą.




Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parlamentas
Kaip valstybinė valdžia Seimas Lietuvoje atsirado XV a. antrojoje pusėje. Nors Seimo ir Ponų tarybos užuomazgų galima įžvelgti jau 1398 m., kada Salyne Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui (valdė 1392-1430 m.) tariantis su Vokiečių ordinu dėl taikos įvyko didelis Lietuvos didikų, bajorų suvažiavimas. Tiesa, didikų ir bajorų suvažiavimai tada dar nebuvo oficialus Didžiojo Kunigaikščio patariamasis organas. Diduomenė, susitelkusi Didžiojo Kunigaikščio taryboje, 1430 m., kai mirė Vytautas, pasiūlė Didįjį Kunigaikštį – Švitrigailą.
1445 m. Gardine įvykusiame Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero (1440-1492) ir Ponų tarybos (kaip „Vyriausybės" atitikmens) pasitarime dalyvavo ir bajorų – tai tikrai jau galima laikyti bajorų Seimo užuomazga. Didžiojo Kunigaikščio taryba valdant Kazimierui buvo pavadinta Ponų taryba; ją sudarė Lietuvos vyskupai, aukšti valstybės pareigūnai – vaivados, jų pavaduotojai – kaštelionai, teismų seniūnai, kariuomenės vadas, iždininkas ir kancleris, iš viso apie 35-50 žmonių).
Seimo reikšmė ilgainiui LDK didėjo augant bajorų svarbai, nes 1447 m. Kazimiero privilegija bajorai ir jų valstiečiai buvo atleisti nuo mokesčių valstybei. Vykstant beveik nuolatiniam karui su Maskva, Didžiajam Kunigaikščiui teko kreiptis į bajorus, kad šie imtų mokėti mokesčius. Mainais už mokesčių mokėjimą, jų didinimą Lietuvos bajorai gaudavo politinių ir ekonominių privilegijų, kuriomis tarp kitų dalykų buvo stiprinamas Seimas (bajorų suvažiavimas). Taip XV a. sprendžiant pagrindinius valstybės reikalus, svarbia valstybinės valdžios institucija tapo ne tik Didžiojo Kunigaikščio...