Seima- pagrindine socoalizacijos institucija

Referatas
 5
Microsoft Word 56 KB
5 puslapiai

SOCIALIZACIJOS PRASMĖ VAIKYSTĖJE


Jau nuo pat gimimo žmogaus gyvenimui būdingas socialumas. Vos gimusį kūdikį supa žmonės, kurie bendrauja su juo, tenkina pagrindinius jo poreikius. Kūdikiai ir maži vaikai yra priklausomi nuo savo socialinės aplinkos, bet net ir tada jie yra aktyvūs socializacijos dalyviai. Mažyliai daro poveikį savo tėvams, kaip šie turi elgtis, tuo tarpu patys vaikai yra socializuojami. Tuo gyvenimo laikotarpiu, kai vaikas yra bejėgiškiausias, jis daro didžiausią poveikį suaugusiems savo aplinkoje. Jis reikalauja dėmesio verkdamas ir paprastai susilaukia paguodos. Daugiau niekada tas asmuo taip lengvai neišsikovos sau dėmesio.
Sociologinėje literatūroje socializacija apibūdinama kaip sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, kurio metu vaikas tampa socialine būtybe, galinčia prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais gyvenimo periodais.
Vaikystės socializacija vyksta šeimoje. Šeima yra pirmoji vaikų socialinio ugdymo institucija, kuri įtvirtina vaikui pagrindines socialines normas, parengia jį platesniam socialiniam bendravimui su suaugusiais ir bendraamžiais. Šeimos išorinės ir vidinės gyvenimo sąlygos veikia vaiko socialinės integracijos procesus.
Socializacija yra būtinas ir nuo žmogiškojo gyvenimo neatsiejamas procesas. Be socialinių ryšių kūdikis netaps socialiu vaiku, o vaikas nepavirs pilnaverčiu suaugusiu, - teigia, L. Broom, Ch. M. Bonjean ir H. D. Broom (1992). Kūdikiai pilnaverčiais suaugusiais žmonėmis tampa tik socializacijos proceso dėka, kurio metu perduodama kultūra, leidžiama atsiskleisti pačiam individui, t.y. tapti tos visuomenės nariu, suvokti panašumus ir skirtumus lyginant save su kitais visuomenės nariais.
Socializacijos procesas žmogų lydi visą gyvenimą. Šis procesas yra mokymasis. Socialinio mokymosi metu vaikai stebi kitų elgesį ir jį kartoja. Toks elgesys aktualus pirmaisiais gyvenimo metais. Vėliau, ikimokyklinio amžiaus vaikams, būdingas perėjimas prie savarankiško mokymosi. Tai jų pirmieji žingsniai savarankiškumo link. Tokio amžiaus vaikai fiziškai ir intelektualiai tyrinėja pasaulį, kad susiformuotų supratimą apie juos supančius žmones, reiškinius ir t.t. Ikimokyklinio amžiaus vaikai daug žaidžia, tačiau tie žaidimai nėra bereikšmiai. Jų metu vaikai mokosi pažinti pasaulį. Žaidimais ugdoma vaiko vaizduotė, kūrybiniai sugebėjimai. Šie vaikai žaisdami dirba, o dirbdami žaidžia. Tai užsiėmimą daro patrauklų ir nenuobodų.

Šeimoje mokomasi bendrauti su žmonėmis, adaptuotis visuomenėje, prisitaikyti prie vyraujančios kultūros, religijos ir papročių, vykdyti tos bendruomenės įstatymus. Žmogus per savo gyvenimą turi perimti kalbą,...