Savizudybes Lietuvoje

Referatas
 5
Microsoft Word 53 KB
5 puslapiai

Savižudybės yra rimta visuomenės problema, kurios sprendimas visų pirma reikalauja supratimo, kokios priežastys lemia didesnį ar mažesnį savižudybių paplitimą konkrečioje šalyje ar regione. Tai sunkus uždavinys, kadangi tokių priežasčių yra daug ir jos gali būti skirtingos įvairiose sociokultūrinėse aplinkose.
2001 m. parengtoje Lietuvos valstybinėje savižudybių prevencijos strategijoje minimos tokios savižudybių paplitimo šalyje priežastys: socialinė dezintegracija, radikalių reformų sukeltas šokas, vertybių krizė, vyraujantis abejingas požiūris į žmogaus ir jo gyvybės vertę, alkoholizmo ir girtavimo paplitimas, nepakankamas socialinės ir sveikatos apsaugos sistemų dėmesys psichikos sveikatai, tarpžinybinio bendradarbiavimo stoka, sprendžiant savižudybių ir krizių prevencijos problemas. Strategijoje teigiama, kad savižudybių paplitimui šalyje svarbią įtaką daro ir visuomenėje vyraujanti pasyvi ir bejėgiška nuostata savižudybių atžvilgiu.
Savižudybė apima ne tik skausmą bet ir žmogaus nesugebėjimą jį pakleti bei aktyvų norą jį sustabdyti. Taigi savižudybė nėra betikslis, beprasmis ar atsitiktinis veiksmas. Savižudybės tikslas – rasti sprendimą ar išeitį iš suvokiamos krizės – neįveikiamo, nepakeliamo skausmo, kuris verčia žmogų smarkiai kentėti (D. Gailienė).
Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų.

Savižudybė – visuomenės problema

Pasak D. Pūro, savižudybės – tai visuomenės sveikatos problema. Tai reiškia, kad gydyti reikia ne tik ir ne tiek pavienius žmones, turinčius ligos požymių. Gydyti reikia visuomenę. O tam netinka medicininis modelis su ligoninėmis, aparatūra, vaistais ir viltimis, kad tyrinėjant smegenis ir chromosomas bus rastas savižudybės genas.
Šiame skyriuje norėtume išskirti dvi dalis – mokslo įstaigas – tiek vidurines, tiek aukštasias mokyklas, kur patys praleidžiame didelę dalį savo laiko, ir pačią visuomenę, kaip žmonių grupę – bendruomenę. Pasak A. Leenaars, mokyklos – tai įstaigos, padedančios vaikams ir paaugliams augti, įveikti vaikystės ir paauglystės sunkumus. Apskritai, savo straipsnyje „Kaip padėti į savižudybę linkusiam moksleiviui“ A. Leenars pačias mokslo įstaigas daugiau mato kaip prevencijos priemonę savižudybėms įveikti, akcentuodamas pirminį savižudybės ženklų pastebėjimą. Jis teigia, kad mokytojai, direktoriai ar kiti mokyklų darbuotojai turi unikalią padėti ir gali...