Saturnas

Fizikos analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 36 KB
2 puslapiai

Saturnas

Saturnas – antroji pagal dydį planeta Saulės sistemoje ( pusiaujinis spindulys 60300 km. ). Tai 6 pagal nuotolį nuo Saulės planeta (1,35-1,51mlrd.km.; 29,5m.). Jis daugeliu atžvilgių panašus į Jupiterį, tik dar labiau suplotas per ašigalius. Saturno vidutinis tankis pats mažiausias iš visų Saulės sistemos narių. Panašiai kaip ir Jupiteryje, Saturno paviršiuje taip pat matyti šviesios ir tamsios juostos, tačiau jų gerokai mažiau negu Jupiteryje.
Saturno temperatūra vidutiniame debesų aukšte 95 K. Tolima Saulė negalėtų tiek įšildyti. Taigi Saturnas, kaip ir Jupiteris, turi dideles vidinės šilumos atsargas. Saturno atmosferoje daugiausiai vandenilio ir helio, yra truputį metano, acetileno (C2H2), etano (C2H6), amoniako ir kt. Junginių molekulių.
Remiantis stebėjimais, nustatyta, kad Saturnas ties pusiauju apie savo ašį apsisuka per 10h14m. Tolstant nuo pusiaujo, regimojo paviršiaus kampinis greitis mažėja, vidutinėse platumose sukimosi periodas jau 10h39m.
Saturną labiausiai garsina įspūdinga žiedų sistema, kurią galima pamatyti jau ir pro mažą teleskopą. Tiesa žiūrint per mažą teleskopą žiedas atrodo vientisas. Žiūrint per didesnę skiriamąją gebą turintį teleskopą žiedas susiskaldo į tris juostas, tai yra į tris žiedus A (išorinį), B (vidurinį), C (vidinį). Žiedus skiria tamsios properšos. Ypač matosi vadinamasis Kasinio tarpas, jis siekia 4500 km. Pločio tarp A ir B žiedų. B žiedas yra ryškiausias, o C žiedas yra blankus. Šie žiedai užima zoną tarp 72000 ir 138000 km nuo Saturno centro. Vėliau buvo rasti dar 4 žiedai. Bet jie yra blyškesni už kitus. Jų plotis siekia apie 100 km. Visų žiedų storis tėra apie 2 km.
Šie žiedai sudaryti iš dalelių kurios padengtos ledu arba ištisai ledinės ir siekia iki keleto metrų. Dalelės tarsi maži palydovai skriejantys savo orbitomis aplink Saturną.
Saturnas kaip ir Žemė turi savo...