Rytų filosofinė estetika

Konspektas
 5
Microsoft Word 264 KB
38 puslapiai

FILOSOFINĖ ESTETIKA

1) Estetikos mokslo objektas, struktūra ir uždaviniai;
2) Estetikos santykiai su giminiškais mokslais;
3) Indoestetinės tradicijos savitumas
4) Klasikinio periodo estetika (natiašastra,gitalanadra, čatialachara);
5) Indų scholastinės estetikos principai;
6) Alamkarikų estetika;
7) Kašmiros simbolinės estetinės mokyklos estetika;
8) Kinų estetinės tradicijos savitumas;
9) Permainų knygos ir heroglifinio raštopoveikis kinų estetikai’
10) Konfucionizmas;
11) Taoizmas;
12) Peizažinės tapybos estetika;
13) Feng Lu estetika;
14) Intelektualų estetika;
15) Japonų tradicinės estetikos savitumas;
16) Dzen estetikos principai.

1.Estetikos mokslo objektas, struktūra ir uždaviniai.
Estetika (gr.aisthekos –jutiminis)–filosofijos šaka: mokslas, tiriantis tikrovės ir meno estetines savybes (grožį, bjaurumą, didingumą, tragiškumą, komiškumą), jų suvokimą, prigimtį, estetinio skonio vertinimus. Estetikos užuominų būta sen.Rytų, antikos, viduramžių bei renesanso filosofijoje, tačiau patį terminą pavartojo A.G.Baumgartenas savo veikale “Aisthetica”(1750-58). Estetiką, kaip savarankišką mokslo sritį suformavo vokiečių klasikinės filosofijos kūrėjai I.Kantas, F.W.J.Schellingas, J.G.Herderis, G.W.F.Hegelis. XIX-XXa.estetika plėtojosi veikiama filosofijos krypčių (pozityvizmo, marksizmo, intuityvizmo, fenomenologijos, egzistencializmo ir kt.) bei įvairių mokslo sričių (psichologijos, psichoanalizės, sociologijos, menotyros, matematinės kibernetikos, informacijos teorijos ir kt.).–taip apie estetiką aiškina “Dailės žodynas”- pamaniau, kad gal įdomu! 

Galimas žvilgsnis į estetikos ir meno filosofijos (NB! Andrijauskas iki tol kol estetika nesusiformuoja kaip mokslas, labai glaudžiai sieja ją su meno filosofija, teigia jog meno filosofija išsirutulioja iš estetikos. Bent man taip pasirodė galima visur kalbant tiesiog atskirti) idėjų sklaidą – šių mokslų tyrinėjimų objektų konkretėjimo raida. Pamatinės jų idėjos ir problemos (harmonija,grožis, meno prigimtis ir t.t.) yra daug senesnės nei estetikos bei meno filosofijos mokslai. Estetinės minties istorijos ištakos slypi jau senovėje, dar ikiklasinės visuomenės mitologijoje (grožis ir harmonija buvo įžvelgiamas, stebint gamtos grožį, kuriant meno kūrinius ir pan.). Amorfiškoje mitologinių pažiūrų visumoje iškylančios estetinės įžvalgos ilgainiui ankstyvųjų mąstytojų imtos sieti į bendresnes filosofines teorijas. Tam tikru metu estetika išsikristalizavo į daugmaž vientisą mokslo žinių sistemą, iš kurios vėliau išsiskyrė meno filosofija (“estetikos” ir “meno filosofijos”...