Ropliai1

Referatas
 5
Microsoft Word 59 KB
6 puslapiai

Gyvatės, driežai, vėžliai ir krokodilai yra ropliai. Jų kūno viduje yra kauliniai griaučiai su stuburu. Iš išorės kūną dengia apsauginiai žvynai, kurie neleidžia jam išdžiūti.Šie žvynai - tai sustorėję išorinio odos sluoksnio dariniai ir sudaryti daugiausia iš raginės medžiagos, vadinamos keratinu. Iš panašios medžiagos sudaryti ir žmogaus nagai. Kai kurie ropliai turi žvynus su kaulinėmis plokštelėmis, kurios vadinamos osteodermomis. Išorinė oda kartkartėmis numetama, kad roplys galėtų augti ir pakeisti susidėvėjusią odą. Žvynai būna lygūs, gumbuoti, arba gūbriuoti, gali suformuoti skiauterę arba dyglius. Visi ropliai deda kiaušinius. Krokodilų ir pitonų dėtyje esti iki 100 kiaušinių, vėžlių dar daugiau, o daugumos driežų ir gyvačių – mažiau. Jūrinių vėžlių ir krokodilų kiaušinių lukštas tvirtas, kitų roplių – odiškas. Visų roplių, išskyrus haterijas, patinai turi kopuliacijos organą. Vėžlių ir krokodilų jis neporinis, driežų ir gyvačių – porinis. Iškišamas iš kloakos angos per poravimąsi. Dauguma roplių palieka padėtus kiaušinius, nors dažnai pirmiausiai juos užkasa. Kiaušinius perina saulės arba pūvančių augalų šiluma. Kai kurie ropliai kiaušinius išlaiko kiaušintakiuose iki išperėjimo ar net išperėtus, ir jaunikliai gimsta gyvi; šis reiškinys vadinamas gyvavedyste. Ypač jis būdingas rūšims, gyvenančioms atšiauriomis sąlygomis – dykumose, šalto klimato kraštuose; šis dauginimosi būdas geras tuo, kad motina, vengdama nepalankių sąlygų, apsaugo nuo jų gemalus. Maisto tuo metu besivystantys jaunikliai gauna iš trynio maišelio arba iš motinos. Išsilukštenti iš kiaušinio driežų ir gyvačių jaunikliams padeda aštrus ir smailus kiaušininis dantelis, esantis viršutinės lūpos gale. Išsiritus jis netrukus nukrinta. Tuatarų, vėžlių ir krokodilų jaunikliai šiam tikslui turi raginę išaugą. (Tuatara – vienintelis dinozaurų laikais gyvavusios roplių grupės atstovas, išlikęs iki mūsų dienų. Šiandien šie ropliai gyvena tik keliose salelėse prie Naujosios Zelandijos. Kitaip nei kiti ropliai, ji maitinasi naktį ir būna aktyvi, kai jos kūno temperatūra tik apie 12 laipnių C. Diena tuataros ilsisi urveliuose. Jos ėda sraiges, kirmėles, kartais net jūru paukščius. Kadangi jų kūnas labai vėsus, tuataros juda bei auga labai lėtai, kol pasiekia maždaug 60 cm ilgį, praeina apie 20 metų. Judėdama tuatara įkvepia tik kas septynias sekundes, o ilsėdamasi – kas valandą.)Ką tik išsiritę jaunikliai yra tėvų mažytės kopijos, pačios gebančios savarankiškai gyventi. Vos išsiritusios nuodingosios gyvatės jau gali gelti. Krokodilai nuneša savo jauniklius į vandenį, tačiau...