Romenu teise nuosavybės teisės sąvoka ir rūšys

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 69 KB
7 puslapiai

Romėnu nuosavybės teisės referatas. Nuosavybes teises referatas. Romėnu nuosavybės teisės referatas. Nuosavybes teises referatas.

Tema: “Nuosavybės teisės sąvoka ir rūšys”


Vadovas:
lektorius O. Drobitko
________________________________
(mokslinis vardas,
vardas, pavardė)

Klaipėda
2004

TURINYS:

1. Nuosavybės teisės sąvoka ir rūšys 3 – 5 psl.

2. Nuosavybės teisės ribojimas 6 – 7 psl.

3. Bendroji nuosavybė 8 psl.

4. Nuosavybės teisės įgijimas 9 – 12 psl.

5. Nuosavybės teisės išnykimas 13 psl.

6. Nuosavybės teisės gynyba 14 psl.

7. Naudota literatūra 15 psl.

NUOSAVYBĖS TEISĖS SĄVOKA IR RŪŠYS

Daiktinė teisė yra juridinė asmens valdžia daiktui. Pati
valdžia gali būti įvairaus laipsnio ir pobūdžio, todėl daiktinės
teisės nėra vienodos. Pagrindinė iš jų yra nuosavybės teisė ( dominium,
proprietas ), iš penkių buvusi vienintelė visiška daiktinė teisė.
Nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių teisių. Romėnų teisėje nuosavybė
nuėjo labai ilgą evoliucijos kelią, tačiau galiausiai susiformavo kaip
subjektinė teisė ir tam tikru atžvilgiu net lėmė visos teisinės sistemos
pobūdį. Nuosavybė, kaip teisės institutas, yra istorinė kategorija. Pagal
daugelį valstybės kilmės teorijų, valstybė kaip tik dėl to ir atsirado,
kad apsaugotų šią pagrindinę teisę. Nuosavybės teisės institutas nuo
viduramžių iki šių dienų yra pagrindinis atsparos taškas Europoje ir
kitose valstybėse sprendžiant su šia teise susijusias pagrindines teorines
ir praktines problemas.
Romėnų nuosavybės kilmė gana problematiška. Daugumos teisės istorikų
nuomone, pirmiausiai atsirado kolektyvinė, o iš jos ilgainiui
išsirutuliojo privatinė nuosavybė. Jau seniausi šaltiniai mini
individualią nuosavybę, kurios subjektas buvo pater familias. Atrodo
pirmiausiai ji apėmė kilnojamąjį turtą ir tik visiškai suirus gentiniai
nuosavybei perėjo asmens valdžion.
Dvylikos lentelių įstatymuose jau yra tiek kilnojamojo, tiek
nekilnojamojo turto privatinė nuosavybė. Romėnų teisės šaltinių analizė
rodo, kad Romos teisininkai, neatsižvelgdami į tai, kaip nuosavybė
apibrėžta, laikė ją vienalyte teise.

NUOSAVYBĖS TEISĖS RŪŠYS

BONITARINĖ BENDROJI KVIRITINĖ
PEREGRINŲ
(RETORINĖ) NUOSAVYBĖ NUOSAVYBĖ
NUOSAVYBĖ
NUOSAVYBĖ


Pagal ius civile, savininkas galėjo būti tik Romos pilietis –
kviritas, todėl ir pati nuosavybė buvo vadinama kviritine. Šią nuosavybę
gynė romėnų ius civile, todėl ji vadinta civiline nuosavybe. Svetimšaliai,
neturėję civilinio teisnumo, negalėjo turėti ir nuosavybės teisės. Iš
pradžių kviritinės...