Rinkėjų elgesys Lietuvoje kas lemia rinkėjų apsisprendimą rinkimuose

Referatas
 5
Microsoft Word 64 KB
6 puslapiai

Turinys:

1. Įžanga………………………………………………………………………3
2. Dėstomoji dalis……………………………………………………………….4
3. Išvados ……………………………………………………………………….9

ĮŽANGA

Rinkėjai yra pagrindinis demokratinių rinkimų elementas, be kurio būtų neįmanoma išrinkti atstovaujamosios valdžios pareigūnų, jie yra demokratijos pagrindas. Jų elgesys įvairiose demokratinėse pasaulio valstybėse yra labai nevienodas. Tai priklauso nuo įvairių ekonominių ir socialinių faktorių. Rinkėjų elgesys yra skirtingas ne tik skirtingose valstybėse, bet net ir tos pačios valstybės skirtingose rinkimų apygardose. Koks yra rinkėjų elgesys Lietuvoje mes galim sužinoti nagrinėdami jau įvykusius po nepriklausomybės atkūrimo rinkimus. Kad atskleisti šią temą reikėtų išskirti įvairius rinkėjų dalyvavimo veiksnius, juos detaliai išnagrinėti ir jų pagrindu pateikti išvadas. Tačiau vienas dalykas yra kalbėti apie piliečių dalyvavimą ir pasirinkimą stabiliose demokratijose ir kitas dalykas – pokomunistinėse. Rinkėjų elgesį Lietuvoje galima būtų priskirti prie netradicinio politinio elgesio, nes Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo dar turėjo praeiti tam tikrus demokratizacijos etapus, kurios viršūne tapo Lietuvos, Estijos ir Latvijos tautų žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino - “Baltijos kelias”. Rinkėjų pasirinkimą lemia daug faktorių, jų balsavimo motyvai yra labai skirtingi. Savo darbe pabandysiu įvardinti daugumą veiksnių, lėmusių rinkėjų apsisprendimą 1992 – 2000 metų rinkimuose.

DĖSTOMOJI DALIS

Kaip jau minėjau, rinkėjų elgesys yra labai skirtingas, tiek skirtingose šalyse, tiek ir pačios šalies viduje. Tam, kad suprasti skirtingą rinkėjų elgesį, reikia išskirti rinkėjų dalyvavimo veiksnius, kas veikia jų pasirinkimą ir kas lemia jų apsisprendimą. Įvairiuose visuomenės sluoksniuose tai gali būti skirtingi veiksniai, bet juos galima būtų sujungti į tris grupes. Pagal R.Daltoną tai būtų asmeninės savybės, grupių poveikis ir politinės pažiūros.
Prie asmeninių savybių priskirtinos tokios kaip išsilavinimas, amžius, lytis, religija, tautybė. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, politinio aktyvumo veiksnys yra išsilavinimas. Kuo aukštesnis yra išsilavinimas, tuo aktyviau dalyvaujama politikoje ir atvirkščiai, kuo labiau jo trūksta, tuo sunkiau žmogui yra orientuotis politinėje arenoje, tuo jam sunkiau pažinti politinius reiškinius. Antra vertus, kaimo gyventojų, kurių išsilavinimas yra akivaizdžiai žemesnio lygio, nei miestiečių, politinis...